„Labas, Vilniau!“ studijoje – ypatingas svečias. Animatorius, kūrėjas ir žmogus, kuris įveikė vieną didžiausių savo gyvenimo iššūkių. Meinardas Valkevičius – perplaukė Baltijos jūrą. 21 dieną trukusi kelionė nebuvo tik fizinis išbandymas – tai tapo kelione į save, kūrybos šaltiniu ir gyvenimo filosofijos pamoka.

Vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kalbina Meinardą apie tai, ką reiškia ryžtis neįmanomam, kaip tokia patirtis keičia žmogų ir kodėl svarbiausia svajones pradėti įgyvendinti šiandien.

Kaip gimsta svajonės

Mintis perplaukti Baltijos jūrą gimė ne iš sportinių ambicijų, o iš troškimo išbandyti savo galimybių ribas. „Aš nesu profesionalus sportininkas. Esu paprastas žmogus, kuris vieną dieną pagalvojo – o gal įmanoma? Pradžioje atrodė, kad tai tik beprotiška mintis, bet su laiku ji tapo realiu tikslu“, – pasakoja Meinardas.

Pasiruošimas truko metus, tačiau, pasak pašnekovo, plaukimas prasidėjo dar anksčiau – kiekvieną rytą, kiekvienoje treniruotėje ir kiekviename įsivaizduotame grybšnyje.

21 diena jūroje

Kelionė prasidėjo su komanda ir baidare šalia, tačiau net ir turint palaikymą, kiekvieną dieną teko stoti akistaton su jūra ir pačiu savimi. „Vos tik įlipau į vandenį, grįžo visi prisiminimai – net tie, kuriuos buvau pamiršęs. Atrodė, kad kūnas prisimena viską“, – dalijasi jis.

Buvo dienų, kai jūra atrodė draugiška, skaidri, kupina žuvyčių ir medūzų, primindama pasaką. Bet buvo ir dienų, kai vanduo drumstas, bangos stiprios, o mintys niūrios. „Atrodo, plaukiu, plaukiu, bet stoviu vietoje. Tuomet jūra tampa ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu iššūkiu.“

Komanda – ne tik techninis, bet ir emocinis pagrindas

Didžiulę reikšmę turėjo komanda. Jie ne tik navigavo, bet ir masažavo, gamino maistą, motyvavo. „Kai vakare norėdavau lipti lauk, Rita sakydavo: dar vieną valandą, dar vieną kilometrą. Ir tu supranti – gali daugiau, nei manei. Tai jie neleido sustoti.“

Be jų šis iššūkis nebūtų įmanomas – kartais vien padrąsinantis žodis ar šokolado gabaliukas tapdavo jėga, leidusia įveikti dar vieną atstumą.

Kūnas ir protas – kas ištvermingesnis?

Nors fizinis nuovargis buvo milžiniškas, didžiausias išbandymas laukė psichologinėje erdvėje. „Visą dieną esi tik su savimi – į viršų pakeli akis, matai dangų, žemyn – tik tamsų vandenį. Niekur nepabėgsi. Tenka išmokti būti su savimi“, – pasakoja Meinardas.

Ši patirtis tapo tarsi meditacija: permąstyti gyvenimą, ateitį, kūrybą. Iš jūros jis išlipo ne tik kaip plaukikas, bet ir kaip žmogus, įgijęs pasitikėjimo, kad kiekvieną iššūkį įmanoma įveikti.

Knyga ir filmas – išgyvenimų dienoraštis

Patirtis nenuskendo bangose – ji taps knyga ir filmu. Meinardas rašo „Dienoraštį iš jūros“, kuriame atskleis ne tik viešai matytas akimirkas, bet ir nematytą kasdienybę: nuovargį, komandos tarpusavio santykius, vidines kovas. Be to, jūroje buvo filmuojama, todėl netrukus pasirodys ir dokumentinis filmas.

„Labiausiai noriu parodyti, kokia jūra iš tiesų yra – kintanti, neprognozuojama, bet kartu ir graži. Ir įkvėpti žmones imtis dalykų, kurie atrodo neįmanomi.“

Animacija ir svajonė parvežti „Oskarą“

Meinardas – ne tik plaukikas. Jo pasaulis – animacija. Jis jau sukūrė sėkmingų filmų, o dabar kuria ilgo metro animacinį projektą, kuriame pasitelkia lietuviškus mitus. Didžiausia jo svajonė – Lietuvai parvežti „Oskarą“. „Jei galima perplaukti Baltiją, vadinasi, galima ir laimėti „Oskarą“, – šypsosi jis.

Animacija jam – beribė erdvė, kurioje įmanoma viskas: pabėgantis namas, kosmoso kelionės ar pasakos apie jūrą.

Filosofija: pradėti šiandien

Paklaustas, ką norėtų palinkėti klausytojams, Meinardas sako paprastai: „Jeigu turite svajonę, pradėkite ją pildyti šiandien. Ne rytoj, nes rytoj vėl sakysite rytoj. Užtenka vieno puslapio ar vieno žingsnio – ir jūs jau pakeliui.“

Ši laida – ne tik apie plaukimą. Tai pasakojimas apie žmogų, kuris ryžosi svajonei ir įrodė, kad neįmanoma yra įmanoma. Tai istorija apie bangas, kūrybą, ištvermę, komandą ir gyvenimo filosofiją, kuri gali įkvėpti kiekvieną.