Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbina Marių Labanauską – Vilniaus miesto savivaldybės Sporto ir sveikatingumo skyriaus vyriausiąjį specialistą. Pokalbis prasideda netikėtu atradimu: Marius ne tik dirba su sporto infrastruktūra, fizinio aktyvumo skatinimu ir miesto sporto iniciatyvomis, bet ir dainuoja Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų chore.

„Esame vienintelė Lietuvoje savivaldybė, kuri turi darbuotojų chorą“, – pasakoja Marius, pabrėždamas, kad choras suburia skirtingų sričių savivaldybės darbuotojus, stiprina bendruomeniškumą ir suteikia drąsos žmonėms, kurie anksčiau galbūt savęs su muzika visai nesiejo.

Pokalbyje kalbama ne tik apie chorą, bet ir apie tai, kaip Vilnius per pastarąjį dešimtmetį keitėsi sporto ir sveikatingumo srityje. Marius pastebi, kad mieste atnaujinta daug sporto infrastruktūros, mikrorajonuose atsiranda vis daugiau universalių sporto aikštelių, o atviros erdvės tampa ne tik vieta sportuoti, bet ir bendruomenių susitikimo taškais.

Sporto aikštelės – arčiau kiekvieno vilniečio

Vienas svarbiausių pokalbio akcentų – sporto prieinamumas. Laidoje kalbama apie tai, kad sporto infrastruktūra turi būti skirta ne tik profesionalams ar jauniems aktyviems žmonėms, bet visiems miesto gyventojams: vaikams, paaugliams, senjorams, žmonėms su negalia ir skirtingų poreikių bendruomenėms.

„Miestu yra tokia vizija, kad kiekvienas žmogus, nesvarbu nuo jo amžiaus, nuo jo galimybių, ar turintis negalią, ar senjoras, rastų tą aikštelę, rastų tą priemonę ar treniruoklius“, – sako Marius Labanauskas.

Pasak pašnekovo, Vilniuje siekiama, kad kiekvienoje seniūnijoje kasmet atsirastų naujų arba būtų atnaujinamos esamos sporto erdvės. Pradėta nuo krepšinio aikštelių, tačiau šiandien miestas vis labiau atsiveria įvairesnėms sporto šakoms – tinkliniui, laipiojimui, parkūrui ir kitoms aktyvaus judėjimo formoms.

Vilniaus mokyklos: fizinis aktyvumas per pertraukas ir po pamokų

Didelė pokalbio dalis skiriama mokykloms ir vaikų fizinio aktyvumo skatinimui. Marius, pats turintis švietimo srities patirties, pasakoja apie iniciatyvas, kuriomis siekiama, kad vaikai per pertraukas daugiau judėtų, o ne laiką leistų tik prie ekranų.

Mokykloms buvo suteikta galimybė pačioms, kartu su mokiniais, spręsti, kokių fizinio aktyvumo priemonių joms labiausiai reikia. Vaikai rinkosi interaktyvias grindis, krepšinio metimo aparatus, biliardo ar stalo futbolo stalus, laipiojimo sieneles ir kitas priemones, kurios padeda judėjimą paversti patrauklia kasdienybės dalimi.

„Buvo skirta 5000 eurų ir įsirinkite priemones, kurios padėtų pertraukų metu nežiūrėti telefono ekranus, o būti fiziškai aktyviai“, – pasakoja Marius.

Laidoje taip pat aptariamos 5-6 klasių krepšinio pirmenybės, gimnazijų žaidynės, 3×3 krepšinio turnyrai ir kitos iniciatyvos, kurios įtraukia vaikus bei paauglius į aktyvų mokyklų gyvenimą. Pasak pašnekovo, svarbu, kad sportas būtų ne prievarta, o patraukli patirtis – su šou elementais, prizais, finalais ir bendruomenės palaikymu.

„Active Vilnius“ – partneris aktyviam miestui

Pokalbyje aptariamas ir „Active Vilnius“ vaidmuo miesto sporto gyvenime. Marius šią komandą vadina svarbiu partneriu, padedančiu prižiūrėti sporto infrastruktūrą, reaguoti į problemas, organizuoti sporto renginius ir prisidėti prie to, kad Vilniuje sportas klestėtų.

„Paskambini žmonėm ir po valandos reikalai vyksta. Pasakai, kad kažkas atsitiko, tinklelis nuplyšo, krepšinio lenta sulūžo – jie iš karto reaguoja“, – dalijasi pašnekovas.

Tai svarbi pokalbio tema, nes sporto infrastruktūra nėra vien tik naujų aikštelių įrengimas. Ne mažiau svarbu, kad jos būtų prižiūrimos, saugios, patogios ir nuolat naudojamos vilniečių.

Savivaldybės žmonės: nuo kabinetų iki choro ir miesto pokyčių

Laidoje daug dėmesio skiriama ir pačiai savivaldybei kaip organizacijai. Marius pasakoja, kad šiandien savivaldybėje dirba daug jaunų, iniciatyvių, miestui neabejingų žmonių. Vedėjas Timūras Augucevičius pastebi, kad miesto pokyčiai prasideda nuo žmonių, kurie nori ne tik „atidirbti“, bet ir išspręsti problemas, padaryti daugiau, kurti žmogišką ryšį.

Marius pritaria, kad savivaldybė per pastarąjį dešimtmetį stipriai pasikeitė ir kaip darbdavys, ir kaip organizacija, kurioje dirbantys žmonės vis dažniau orientuojasi į rezultatą bei miestiečių poreikius.

Pokalbyje nuskamba ir asmeninės Mariaus patirtys – nuo socialinio pedagogo darbo iki vadovavimo vaikų socializacijos centrui. Ši patirtis, pasak pašnekovo, padėjo suprasti, kaip svarbu dirbant su žmonėmis ieškoti ryšio, komandos ir pasitikėjimo.

Vilniaus sporto vizija

Laidos pabaigoje kalbama apie tai, kokio Vilniaus sporto srityje norėtųsi ateityje. Marius įvardija ambicingą kryptį – Vilnius turėtų tapti lyderiaujančiu sporto miestu.

„Vilnius būtų sporto sostinė Europoje, kad kiekvienas galėtų sportuoti, kad kiekvienas norėtų sportuoti ir pasiektų tą sporto infrastruktūrą“, – sako Marius Labanauskas.

Ši vizija apima ne tik vasaros sporto šakas ar įprastas aikšteles. Pokalbyje užsimenama ir apie žiemos sporto infrastruktūrą, ledo arenos poreikį, dailiojo čiuožimo galimybes, bendradarbiavimą su sporto federacijomis ir platesnį sporto bendruomenių įtraukimą.

„Labas, Vilniau!“ pokalbis – apie aktyvų, judantį ir bendruomenišką Vilnių. Apie miestą, kuriame sportas nėra tik profesionalų reikalas, o kasdienė galimybė kiekvienam gyventojui. Apie mokyklas, kuriose vaikai gali judėti per pertraukas. Apie aikšteles, kurios tampa mikrorajonų traukos centrais. Apie savivaldybės darbuotojus, kurie ne tik sprendžia miestui svarbius klausimus, bet ir dainuoja chore. Ir apie Vilnių, kuris nori būti miestu, kuriame gera judėti, susitikti, kurti ir būti kartu.