Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbėjosi su Meškinų muziejaus „PLUSHY B 55“ gide Lukrecija Vinciūnaite ir muziejaus administratore Jovile Macidulskaite. Pokalbis pakvietė klausytojus į jaukų, nostalgišką ir kartu netikėtai istorišką pliušinių meškučių pasaulį, kuriame žaislas tampa ne tik vaikystės simboliu, bet ir asmeninių istorijų, kultūros bei visuomenės kaitos liudininku.

Kas yra Meškinų muziejus „PLUSHY B 55“?

Meškinų muziejus „PLUSHY B 55“ – tai pliušinių meškučių muziejus Vilniuje, Fabijoniškėse, įsikūręs S. Stanevičiaus gatvėje 24. Čia lankytojai kviečiami susipažinti su pliušinių meškučių atsiradimo istorija, jų kultūrine reikšme ir įvairiausiais eksponatais, atkeliavusiais iš skirtingų laikotarpių bei žmonių gyvenimų.

Laidoje pašnekovės pasakojo, kad muziejuje šiuo metu eksponuojama apie 3000 meškučių, tačiau tai dar ne visa kolekcija. Dalis meškučių laukia savo vietos ekspozicijoje, nes muziejus nuolat pildomas žmonių dovanotais žaislais.

„Kiekvienas meškutis turi savo istoriją. Kiekvieno meškučio istorija yra ir kiekvieno žmogaus istorija“, – laidoje sakė muziejaus atstovės.

Pliušinio meškučio istorija – nuo vaikystės sampratos iki Margaretės Steiff

Pokalbyje daug dėmesio skirta pliušinio meškučio atsiradimo istorijai. Pasak pašnekovių, ši istorija glaudžiai susijusi su vaikystės sampratos pokyčiais. Prieš kelis šimtus metų daugelis vaikų neturėjo tokios vaikystės, kokią suprantame šiandien – jie anksti pradėdavo dirbti, neturėjo žaislų, vaikiškų knygų ir galimybės nerūpestingai augti.

Svarbi pliušinių meškučių istorijos figūra – Vokietijoje gyvenusi Margarete Steiff, pasiuvusi vieną pirmųjų pliušinių meškučių. Vėliau šią idėją tobulino ir jos šeimos nariai. Taip gimė žaislas, kuris tapo vienu atpažįstamiausių vaikystės simbolių visame pasaulyje.

Muziejaus pavadinime „PLUSHY B 55“ taip pat slypi nuoroda į istorinį meškutį: raidė „B“ siejama su anglišku žodžiu „bear“, o skaičius 55 nurodo meškučio aukštį centimetrais.

Muziejus, kuriame vaikams pasakojama ir apie praeities vaikus

Meškinų muziejus nėra tik vieta, kur galima apžiūrėti mielus žaislus. Čia pasakojama ir apie tai, kaip keitėsi vaikų gyvenimas, kokią reikšmę turėjo žaislai ir kodėl vaikystė yra vertybė.

Gidė Lukrecija Vinciūnaitė laidoje pasakojo, kad dirbti su vaikais jai itin svarbu. Muziejuje dažnai lankosi šeimos, darželių ir mokyklų grupės, o vaikų reakcijos tampa viena gražiausių šio darbo dalių.

„Visada atneša labai daug laimės matyti vaikų akis, kaip jie apsidžiaugia, kai pamato daug meškučių“, – pasakojo Lukrecija.

Pasak jos, vaikai ne tik džiaugiasi ekspozicija, bet ir labai jautriai reaguoja sužinoję, kad prieš daugiau nei šimtą metų jų bendraamžiams dažnai tekdavo dirbti fabrikuose. Taip muziejus tampa ir edukacine erdve, kurioje istorija perteikiama vaikams suprantama forma.

Ką galima pamatyti muziejuje?

Laidoje pašnekovės klausytojus tarsi virtualiai pavedžiojo po muziejaus erdves. Lankytojai čia gali pamatyti meškinų medį, literatūros meškučius, retro nuotraukas, antikvarinius eksponatus, garsiausiems pasaulio meškiukams skirtus kambarius ir įvairias interaktyvias erdves.

Muziejuje yra debesų kambarys, kuriame vaikai gali įsiamžinti tarp baltų meškučių, pandų kambarys, primenantis apie nykstančių rūšių saugojimą, Margaretės Steiff istorijai skirta erdvė, taip pat lagaminų kambarys, kuriame pristatomi garsiausi pasaulio meškučiai.

Čia galima sutikti ir Paddingtoną, Mikę Pūkuotuką, pono Byno meškutį Tedį, Rudnosių šeimyną bei kitus atpažįstamus personažus.

„Mes turime daug įvairių erdvių, iš tikrųjų, kur vaikai gali įvairiai užsiimti“, – laidoje pasakojo muziejaus atstovės.

Antikvarinių meškinų kambarys – lyg kosmosas

Viena įspūdingiausių muziejaus erdvių – antikvarinių meškinų kambarys. Jame saugomi seni, vertingi eksponatai, kurių lankytojai negali liesti rankomis, kad šie būtų apsaugoti ir išsaugoti ateities kartoms.

Pašnekovės pasakojo, kad seniausias muziejaus meškinas pagamintas maždaug apie 1830 metus. Šis eksponatas yra ypatingai saugomas, o pats kambarys įrengtas taip, kad sukurtų netikėtą įspūdį.

„Pats kambarys atrodo kaip kosmosas. Tai atrodo labai seni meškučiai, bet jie skraido tarsi kosmose“, – pasakojo gidė Lukrecija.

Dovanoti meškučiai ir būsima istorijų knyga

Viena iš muziejaus misijų – rinkti ne tik meškučius, bet ir jų istorijas. Žmonės kviečiami padovanoti savo vaikystės meškiną muziejui, kad jis taptų ekspozicijos dalimi. Kartu su meškučiais renkamos ir jų istorijos – kam jie priklausė, kokius prisiminimus saugo, kokį gyvenimo etapą primena.

Šios istorijos archyvuojamos, o ateityje planuojama jas sudėti į atskirą leidinį. Tokiu būdu muziejus tampa ne tik žaislų ekspozicija, bet ir žmonių prisiminimų saugykla.

Muziejaus administratorė Jovilė Macidulskaitė pasakojo, kad jos darbas apima daug skirtingų sričių – nuo socialinių tinklų ir reklamos iki edukacijų organizavimo bei muziejaus pristatymo visuomenei. Ji save apibūdino kaip užkadrinį muziejaus balsą, o laidoje nuskambėjo ir žaismingas apibūdinimas – „meškinų mama“.

Edukacijos, stovyklos ir renginiai

Meškinų muziejus „PLUSHY B 55“ rengia edukacijas vaikams, priima mokyklų ir darželių grupes, kviečia šeimas bei pavienius lankytojus. Savaitgaliais muziejuje galima lankytis savarankiškai, naudojantis audiogidu, o norint išsamesnės patirties galima užsisakyti ekskursiją su gidu.

Laidoje pašnekovės pasakojo ir apie pirmą kartą organizuojamą vasaros dienos stovyklą vaikams. Jos metu planuojamos veiklos muziejuje, kūrybinės edukacijos, žygiai ir kitos meškučių tematika paremtos patirtys. Vaikai galės atsinešti ir savo mylimus meškučius – tik, kaip juokavo pašnekovės, svarbu jų nepalikti, nes kitaip jie gali tapti muziejaus eksponatais.

Mikės Pūkuotuko šimtmetis ir Lietuvos meškučių rekordas

Laidoje aptarti ir būsimi muziejaus renginiai. Vienas svarbiausių – Mikės Pūkuotuko šimtmečiui skirtas muziklas, kuris planuojamas spalio 10 dieną „Compensa“ koncertų salėje. Šio renginio metu taip pat ketinama siekti Lietuvos meškučių rekordo.

Lankytojai bus kviečiami atsinešti savo meškučius ir taip tapti rekordo dalimi. Tai dar viena proga suburti žmones, kuriems pliušinis meškutis yra daugiau nei žaislas – tai prisiminimas, simbolis ir ryšys su vaikyste.

Kodėl „Teddy“?

Pokalbyje prisiminta ir žodžio „Teddy“ kilmė. Pašnekovės pasakojo istoriją apie JAV prezidentą Theodore’ą Rooseveltą, kurį draugai vadino Tedžiu. Pasak muziejaus atstovių, po vienos medžioklės istorijos, kai prezidentas atsisakė šauti į mažą meškutį, pliušinis meškutis buvo pradėtas vadinti Teddy vardu – kaip gerumo ir humaniškumo simbolis.

Ši istorija muziejuje padeda lankytojams suprasti, kad net paprastas žaislas gali turėti gilesnę kultūrinę prasmę.

Muziejus šalia teatro

Meškinų muziejus „PLUSHY B 55“ įsikūręs Raganiukės teatro patalpose, antrame aukšte. Dėl šios kaimynystės muziejus dažnai tampa papildoma patirtimi teatro lankytojams – vieni užsuka prieš spektaklį, kiti po jo, o dalis lankytojų atvyksta specialiai į muziejų.

Gidė Lukrecija taip pat yra susijusi su teatro veikla – ji vaidina spektakliuose ir prisideda prie techninės dalies. Laidoje kalbėta, kad toks patirties derinys padeda muziejaus pasakojimą paversti gyvu, įtraukiančiu ir kiekvieną kartą šiek tiek kitokiu.

Vieta, į kurią verta ateiti su šeima

Meškinų muziejus „PLUSHY B 55“ – tai vieta, kurioje susitinka vaikystės nostalgija, istorija, edukacija ir žaismingumas. Čia įdomu ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, kurie gali prisiminti savo vaikystės meškučius, išgirsti žaislų istorijas ir atrasti, kiek daug kultūrinių bei asmeninių prasmių gali turėti vienas pliušinis meškutis.

Kaip laidoje apibendrino vedėjas Timūras Augucevičius, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai tiesiog muziejus apie meškučius, tačiau pokalbis parodė kur kas daugiau – tai pasakojimas apie gyvenimą, vaikystę ir gražius prisiminimus.

Meškinų muziejų „PLUSHY B 55“ galima aplankyti Vilniuje, Fabijoniškėse, adresu S. Stanevičiaus g. 24.