Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbina Liviją Gradauskienę – radijo ir televizijos veidą, kuri šiame pokalbyje atsiveria labai žmogiškai, šiltai ir be dirbtinio oficialumo. Pokalbis prasideda nuo asmeninio susitikimo džiaugsmo, senos pažinties ir to jausmo, kai eteryje įvyksta ne tik interviu, bet ir tikras dviejų žmonių pasimatymas. Livija kalba apie kūrybą, naujus darbus, santykį su žmonėmis, socialinius tinklus, televizijos užkulisius ir tai, kodėl jai svarbiausia ne sensacija, o žmogaus būsena.

Socialiniai tinklai ir gebėjimas būti pasiekiamam

Pokalbyje Livija pasakoja apie savo santykį su socialiniais tinklais. Ilgą laiką jų vengusi, šiandien ji pripažįsta, kad gyvenimas ir darbai privertė pažvelgti į šią erdvę kitaip. Vis dėlto jai svarbu ne pats buvimas platformoje, o turinys ir būdas, kuriuo žmogus ten veikia. Ji kalba apie tai, kad socialiniai tinklai gali tapti ne tik triukšmo, bet ir šilto kontakto vieta – ypač tada, kai jie padeda greitai susisiekti, palaikyti ryšį ar net susiburti sudėtingose situacijose.

„Svarbu kokį turinį tu įdedi ir kaip tu elgiesi. Tai turbūt čia viskas yra maždaug tavo rankose ir tada tik nuo tavęs priklauso.“

Livija taip pat svarsto apie neigiamus komentarus, piktus žmones ir tai, kaip laikui bėgant pasikeičia požiūris į kritiką. Jos teigimu, dažnai pyktis socialiniuose tinkluose daugiau pasako ne apie tą, į kurį jis nukreiptas, o apie patį pykstantį žmogų. Todėl ji renkasi matyti tai, kas gražu, šilta ir tikra.

Nauja laida „Duonos ir žaidimų“

Didelė pokalbio dalis skiriama naujam Livijos televizijos projektui „Duonos ir žaidimų“. Ji pasakoja, kad laidos idėja gimė labai natūraliai – iš noro kurti erdvę, kurioje žmonės galėtų susitikti, kalbėtis, juoktis, būti kartu ir vieni kitus pažinti. Livijos vizijoje ši laida yra ne tik televizinis formatas, bet ir jaukus buvimas drauge, lyg svečiai susėstų verandoje, kalbėtųsi, žaistų žaidimą, dalintųsi maistu ir savo istorijomis.

„Ateina pas mane į svečius, mes šnekam, valgom, po to yra ta atmosfera – ko dar gyvenime reikia?“

Laidoje dalyvauja įvairios poros – ne tik sutuoktiniai, bet ir draugai, kolegos, mama su dukra ar scenos bendražygiai. Jie žaidžia žaidimą, kuriame aiškinasi, kaip gerai pažįsta vienas kitą. Livijai įdomiausia ne varžybos, o tai, kas atsiveria tarp žmonių: meilė, artumas, draugystė, humoro jausmas ir gebėjimas girdėti kitą.

Apie žmones, santykį ir meilę pašnekovams

Livija save vadina žmogumi, kuriam svarbiausia yra santykis. Ji atvirai sako, kad pašnekovai jai nėra tik laidos dalyviai ar televizinis turinys. Per daugelį metų dirbdama radijuje ir televizijoje ji sutiko daug žmonių, su kuriais ją sieja pagarba, šiluma ir žmogiškas ryšys. Todėl jos vedamos laidos remiasi ne spaudimu, ne provokacija ir ne noru išgauti sensaciją, o pasitikėjimu.

„Man yra visada svarbiaus žmogus negu eteris, negu laidos formatas, negu reitingas.“

Ji pripažįsta, kad pagal klasikinį žurnalistikos supratimą toks požiūris galbūt nėra pats „aštriausias“, tačiau būtent jis jai atrodo tikras. Livija sako, kad yra buvę situacijų, kai ji žinojo klausimą, galintį tapti sensacija, tačiau jo neuždavė, nes matė, kad pašnekovui tai būtų skaudu ar nemalonu. Jai svarbiau, kad žmogus po pokalbio išeitų ramus, saugus ir laimingas.

Tikrumas vietoj tobulumo

Pokalbio pabaigoje Livija dalijasi mintimi, kuri ją lydi nuo jaunystės. Dar būdama mokinė ji perskaitė, kad kalbant eteryje nėra tragedija suklysti, pasimesti, pasijuokti iš savęs ar pasakyti ką nors netobulai. Ši mintis jai tapo svarbiu atradimu, nes leido suprasti, kad eteryje nebūtina būti nepriekaištingu robotu. Priešingai – būtent žmogaus netobulumas, gyvumas ir natūralumas kuria artumą.

„Gražus yra žmogus savo netobulumais.“

Livija pabrėžia, kad jai visada gražiau tikras, gyvas ir galbūt šiek tiek „kreivas“ žmogus negu idealiai nugludintas, bet šaltas įvaizdis. Jos požiūriu, tikrumas yra viena svarbiausių savybių tiek eteryje, tiek gyvenime.

„Leiskite būti sau netobulais. Tai reiškia, jūs tada tapsite normaliais žmonėmis, natūraliais, tikrais, o tikrumas yra gražiausia.“

Rytas, kuriame telpa šiluma

Timūro Augucevičiaus ir Livijos Gradauskienės pokalbis laidoje „Labas, Vilniau!“ tampa ne tik interviu apie naują televizijos projektą. Tai pokalbis apie gebėjimą būti šalia kito žmogaus, apie kūrybą, kuri gimsta iš smalsumo ir meilės žmonėms, apie eterį, kuriame galima ne tik klausinėti, bet ir kurti saugią erdvę. Livijos pasakojimuose daug šviesos, saviironijos, kuklumo ir šilto žvilgsnio į žmones – būtent to, kas ir daro šį pokalbį gyvą bei artimą.