Virtuali realybė šiandien jau seniai nebėra vien technologinis eksperimentas ar pramoga. Ji tampa nauja meno forma, leidžiančia ne tik stebėti kūrinį, bet ir tapti jo dalimi. Laidoje „Labas, Vilniau!“ Timūras Augucevičius kalbino režisierę ir virtualios realybės patirčių kūrėją Kristiną Buožytę – vieną iš projektų „Angelų takais“ ir „Pasaulių sutvėrimas“ autorių. Pokalbyje atsiskleidė ne tik technologiniai šių kūrinių užkulisiai, bet ir gilesnė jų misija – padėti žmogui sustoti, įsižiūrėti ir iš naujo atrasti pasaulio grožį.

Nuo kino režisūros iki virtualios realybės

Kristinos kūrybinis kelias prasidėjo kino pasaulyje. Baigusi režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, ji kūrė filmus, tačiau prieš dešimtmetį kartu su kolega Vitalijumi Žuku ryžosi žengti į tuo metu beveik neatrastą virtualios realybės teritoriją.

„Mes nė vienas nežinojome, kaip tai daryti. Turėjome bendrą meilę kinui, bendrą kokybės kartelę ir avantūrizmą šokti į vandenį bei žiūrėti, kas iš to išeis.“

Šis kūrybinis eksperimentas virto projektu „Angelų takais“, kuris vėliau tapo vienu ryškiausių virtualios realybės kūrinių Lietuvoje.

Kodėl būtent Čiurlionis?

Pasak Kristinos Buožytės, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba virtualiai realybei tinka išskirtinai natūraliai. Menininko paveiksluose slypi ištisi pasauliai, kuriuos galima tyrinėti ne tik akimis, bet ir visais pojūčiais.

„Čiurlionis gyveno savo pasaulyje ir mums atsiuntė atvirukus iš jo savo paveikslų pavidalu.“

Kurdami „Pasaulių sutvėrimą“, autoriai panaudojo apie šešiasdešimt Čiurlionio paveikslų. Jie tapo pagrindu naujai meninei erdvei, kurioje žiūrovas gali pats pasirinkti savo žvilgsnio kryptį ir kelionės maršrutą.

Daugiau nei filmas

Nors šie projektai dažnai vadinami animaciniais filmais, kūrėjai pabrėžia, kad tai gerokai daugiau nei tradicinis kinas. Virtualioje realybėje žmogus tampa aktyviu dalyviu.

„Tai yra daugiau negu filmas, nes tu pats esi aplinkoje ir pats pasirenki savo patirtį.“

Žiūrovas gali dairytis 360 laipsnių kampu, tyrinėti erdves ir kiekvieną kartą atrasti naujas detales. Būtent todėl kiekviena patirtis tampa unikali.

Treji metai darbo dėl pusvalandžio kelionės

„Pasaulių sutvėrimo“ kūrimas truko net trejus metus. Didelė dalis laiko buvo skirta ne tik meninei kūrinio pusei, bet ir technologiniams sprendimams.

„Kai dirbi su tokiu meistru kaip Čiurlionis, atsakomybė yra didžiulė.“

Komanda siekė išsaugoti subtilius paveikslų pustonius, nuotaikas ir emocijas, kurios yra neatsiejama Čiurlionio kūrybos dalis. Kiekviena detalė buvo kruopščiai tikrinama ir tobulinama, kad galutinis rezultatas veiktų ne tik vizualiai, bet ir emociškai.

Muzika, kvapai ir visi pojūčiai

Svarbią vietą projektuose užima muzika. Prie jos kūrimo prisidėjo pianistas Rokas Zubovas bei elektroninės muzikos kūrėjas Phil Von. Jų sukurtame garso takelyje susipina improvizacija, elektronika, lietuvių liaudies muzikos motyvai ir Čiurlionio dvasia.

Tačiau šiandien kūrėjai žengia dar toliau. Naujausiose erdvėse lankytojai gali patirti multisensorinius efektus – vėją, šilumą, vibracijas ir net specialiai sukurtus kvapus.

Tikslas paprastas – ne sukurti atrakcioną, o dar labiau sustiprinti emocinį ryšį su kūriniu ir padėti žmogui pasinerti į Čiurlionio pasaulį.

Ką žmonės parsineša iš šios kelionės?

Vienas įdomiausių aspektų – žiūrovų reakcijos po virtualios patirties. Pasak Kristinos, žmonės dažnai nusiima akinius su šypsenomis, ašaromis ar ilgai ieško žodžių savo išgyvenimams nusakyti.

„Žmonės sako, kad nebaisu bus mirti.“

„Sako, kad pamatė, koks yra gražus pasaulis.“

„Sako: aš nebenorėjau grįžti.“

Kūrėjos teigimu, svarbiausia šių projektų misija – leisti žmogui trumpam sustoti ir prisiminti tai, kas kasdienybėje dažnai pasimeta.

Trečioji trilogijos dalis jau kuriama

Pokalbio metu Kristina Buožytė atskleidė, kad šiuo metu vyksta trečiosios virtualios realybės trilogijos dalies kūrimas. Joje bus panaudoti iki šiol neinterpretuoti Čiurlionio darbai, tarp jų – Zodiako ir Žiemos ciklų paveikslai.

„Reikia kalbėti apie esmę, nes žmogaus esmė nesikeičia.“

Būtent ši mintis tapo viso pokalbio ašimi. Technologijos keičiasi, kūrybos formos evoliucionuoja, tačiau žmogaus poreikis grožiui, prasmei ir emociniam ryšiui išlieka toks pats.

Įsimintina citata

„Ir tikrai tas mūsų pasaulis yra gražus, tik reikia įsižiūrėti.“