Jurgis Brūzga naują albumą „Grįšiu“ kūrė kitaip nei įprasta. Kartu su prodiuseriu Pauliumi Vaicekausku-Plucando ir kitais muzikantais jis nusprendė orientuotis į gyvą skambesį – instrumentai turėjo skambėti gyvai, o muzikantai kūrė būdami kartu vienoje studijoje. Apie šią kūrybinę patirtį bei autentiško ryšio su publika svarbą Jurgis Brūzga kalbėjosi su VILNIUS FM laidos „Labas, Vilniau!“ vedėju Timūru Augucevičiumi.
Pasak Jurgio, toks pasirinkimas šiandien nėra pats paprasčiausias nei laiko, nei finansine prasme.
„Mes sugalvojom, kad mes norim padaryti gyvą albumą, kad visi instrumentai skambėtų gyvai, kas šiuo metu tiesiog neapsimoka“, – apie albumo kūrimo pasirinkimą sakė atlikėjas.
Vis dėlto būtent šiame procese jis mato didelę vertę. Muzikantams tai tapo ne tik įrašų sesija, bet ir bendru kūrybiniu procesu. Jie kartu kūrė, grojo, ieškojo sprendimų ir leido muzikai gimti iš gyvo bendravimo. Jurgis pabrėžė, kad tai visiškai kitokia patirtis nei muzikos dėliojimas iš atskirų, iš anksto paruoštų garsų.
„Mes visi muzikantai kartu muzikuodami, kartu būdami vienoje studijoje kūrėm, darėm“, – pasakojo jis.
Muzikai reikia laiko, kad ji atrastų savo klausytoją
Pokalbio metu Jurgis neslėpė, kad naujo albumo kelias nėra staigus ir garsus proveržis. Jo dainos pamažu atranda vietą radijo stotyse, o klausytojų reakcijos leidžia matyti, kad pasirinkta kryptis turi savo auditoriją. Atlikėjas kalbėjo ir apie šiandieninę muzikos industriją, kurioje rezultatai dažnai vertinami skaičiais – sekėjais, perklausomis ir kitais rodikliais. Tačiau, jo nuomone, tokie skaičiai ne visada atspindi tikrąją muzikos vertę.
„Tas po truputėlį auga ir aš matau, kad tos dainos yra grojamos“, – apie albumo sklaidą sakė Jurgis.
Jo teigimu, muzikai, kuri nėra paremta lengvai atpažįstama formule ar nuolat pasikartojančiomis frazėmis, kartais reikia daugiau laiko. Tokį kūrinį klausytojas gali atrasti ne iš pirmo karto, tačiau, įsiklausius, jis gali palikti gilesnį įspūdį.
„Kokybiškesniam dalykui tas kelias yra truputėlis sunkesnis“, – mintimis dalijosi atlikėjas.
Gyvas garsas nėra tik apie techninę kokybę
Kalbėdamas apie gyvos muzikos svarbą Jurgis išskyrė ne vien techninį skambesį. Nors geras garsas koncertuose yra labai svarbus, atlikėjo manymu, pagrindinė gyvo pasirodymo esmė slypi emocijoje ir ryšyje su publika. Jurgis Brūzga atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nėra daug vietų, kur muzikantai galėtų visapusiškai džiaugtis aukšta garso kokybe. Net ir geriausia technika nepakeičia atlikėjo gebėjimo perduoti tai, ką jis nori pasakyti.
„Esmė vis tiek gaunasi atlikėjas, kaip jis bendrauja, kaip jis perduoda tai, ką jis nori pasakyti, įsijautimas į tą muziką, ryšys su publika“, – sakė Jurgis.
Tikrumas dirbtinio intelekto laikais
Pokalbyje neišvengta ir vienos aktualiausių šiandienos muzikos temų – dirbtinio intelekto. Jurgis pastebi, kad skaitmeninėje erdvėje daugėja muzikos, kurioje žmogaus vaidmuo tampa vis mažiau akivaizdus.
Šiame kontekste jis savo pasirinkimą kurti su gyvais muzikantais mato ne kaip atsilikimą nuo technologijų, o priešingai – kaip galimybę išryškinti tai, ko technologijos negali pakeisti.
„Gal kaip tik tai yra geras laikas tam“, – svarstė Jurgis, kalbėdamas apie grįžimą prie gyvo garso, žmogiškumo ir talento.
Atlikėjo požiūriu, tikras muzikanto buvimas scenoje, jo emocija, improvizacija ir gebėjimas užmegzti ryšį su auditorija yra tai, kas gyvą pasirodymą paverčia išskirtiniu. Jurgis pasakojo, kad ilgametis bendras darbas su talentingais muzikantais leidžia scenoje atsirasti dalykams, kurių neįmanoma suplanuoti iš anksto. Kai muzikantai gerai jaučia vienas kitą, kartais pakanka vieno momento, kad gimtų spontaniškas sprendimas.
Muzikos pasaulyje – per daug sekimo paskui trendus
Dar viena svarbi pokalbio tema – šiuolaikinės muzikos tendencijos. Jurgis pripažįsta, kad Lietuvos muzikos kokybė per pastaruosius metus stipriai išaugo: jis giria prodiuserių darbą ir atlikėjų vokalinius gebėjimus. Tačiau kartu atlikėjas pasigenda savitumo. Jo manymu, gyvename pasaulyje, kuriame pasirinkimų yra daugiau nei bet kada anksčiau, tačiau žmonės vis tiek dažnai renkasi tai, kas tuo metu populiaru. Jis ragina nebijoti ieškoti savo skonio, savo muzikos ir savo kelio. Pasak Jurgio, įkvėpti kitų žmonių kūryba yra gerai, tačiau aklas sekimas paskui tendencijas ilgainiui panaikina išskirtinumą.
„Mes vis tik turėtume ieškoti kažkokio savitumo“, – pabrėžė atlikėjas.
Jurgis Brūzga mano, kad viena iš priežasčių, kodėl žmonės kartais vengia ieškoti naujų kelių, yra baimė suklysti – tačiau požiūris į klaidą keičiasi, ypač jaunesnėse kartose. Klaida gali būti ne nesėkmė, o galimybė išmokti kažko naujo, teigia atlikėjas. Šią mintį jis sieja ir su muzika: verta nebijoti bandyti, ieškoti kitokio skambesio, kurti tai, kas nėra akivaizdus atsakymas į rinkos poreikius.
