„Labas, Vilniau!“ studijoje viešėjo Lietuvos šaulių sąjungos Antano Gustaičio 1031-osios bepiločių orlaivių kuopos vadas Ovidijus Kuzminas. Pokalbio su laidos vedėju Timūru Augucevičiumi metu daugiausia dėmesio skirta sparčiai besikeičiančioms dronų technologijoms, dirbtinio intelekto galimybėms, žmogaus vaidmeniui šiuolaikiniame kare, Šaulių sąjungos transformacijai ir tam, kaip skirtingų civilinių sričių specialistai gali prisidėti prie šalies gynybos.

Dronai: svarbiausia ne vien tai, kaip jie atrodo

Pasak Ovidijaus Kuzmino, šiandien vien tik fizinės drono savybės nebėra pagrindinis jo pranašumo kriterijus. Technologinis progresas vyksta itin sparčiai, o vis svarbesnį vaidmenį įgauna elektronika ir programinė įranga.

„Tikrai ne fizinė orlaivio dalis yra tai, kas jį padaro išskirtinį, bet būtent tai, kas sudėta į jo smegenis“, – pokalbio metu sakė karininkas.

Jo teigimu, per pastaruosius kelerius metus dronų technologijos pasikeitė itin stipriai. Tai, kas anksčiau galėjo atrodyti kaip nišinė technologija, šiandien tapo viena iš sričių, darančių reikšmingą įtaką šiuolaikinio karo pobūdžiui.

Kuzminas pasakojo, kad technologijomis domėjosi nuo pat tarnybos pradžios, tačiau būtent karas Ukrainoje dar aiškiau parodė, kokį potencialą turi bepiločiai orlaiviai. Viena svarbiausių jų savybių – galimybė palyginti nebrangiomis priemonėmis pasiekti reikšmingą efektą.

„Dronai gali būti tiesiog demokratizacijos vienas iš etapų, kaip sąlyginai pigiomis priemonėmis mes galim pasiekti labai didelius efektus“, – teigė jis.

Dirbtinis intelektas: daugiau autonomijos, bet sprendimas – žmogaus rankose

Vis sparčiau į dronų technologijas integruojamas dirbtinis intelektas. Pašnekovas pripažino, kad DI jau gali spręsti tam tikrus specifinius technologinius uždavinius ir suteikti bepiločiams orlaiviams daugiau autonomijos. Vis dėlto, pasak jo, nereikėtų susidaryti įspūdžio, kad šiandien jau egzistuoja masiškai naudojami visiškai autonominiai kariniai dronai. Tokie sprendimai kol kas dažniau yra prototipų ar pavienių technologinių bandymų lygmenyje.

„Tie pavyzdžiai, kurie, sakykim, Ukrainoje yra pristatomi kaip pilnai autonominis daiktas, tai jie yra pavieniai kol kas prototipai“, – aiškino Ovidijus Kuzminas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į principą, kad sprendimo priėmėju vis dar turi išlikti žmogus. Technologijos gali padėti pilotui, automatizuoti dalį procesų, padėti naviguoti ar išvengti kliūčių, tačiau tam tikrose situacijose žmogaus gebėjimas priimti sprendimą išlieka itin svarbus. Ypač tai išryškėja kalbant apie precizišką valdymą – Kuzminas pateikė pavyzdį, kai reikia labai tiksliai pataikyti į konkrečią taikinio vietą:

„Ten, kur yra reikalingas labai precizinis tikslumas, ten žmogus šiai dienai dar yra nepakeičiamas“, – sakė jis.

Kiek laiko reikia išmokti valdyti droną?

Vadas pabrėžė, kad viskas priklauso nuo konkrečios drono kategorijos. Daugiausia įgūdžių reikalauja tos platformos, kurias reikia valdyti rankiniu būdu, tuo tarpu autonomiškesnės sistemos leidžia dalį skrydžio užduočių perduoti pačiai platformai.

Šaulių sąjungos atveju mokymosi procesas taip pat priklauso nuo to, kad jos nariai šiai veiklai paprastai neskiria visos darbo dienos, todėl iki pilnos kvalifikacijos, pasak pašnekovo, gali prireikti maždaug metų ar pusantrų. Per šį laiką pilotas ne tik mokosi valdyti droną, bet ir dalyvauja pratybose, susipažįsta su skirtingais panaudojimo scenarijais, galimomis grėsmėmis bei mokosi reaguoti į avarines situacijas.

Laisvės diena: kai sprendimai priklauso nuo mūsų pačių

Kalbėdamas apie Laisvės dienos reikšmę, Kuzminas išskyrė ne tik simbolinį šventės aspektą, bet ir konkrečią istorinę aplinkybę – priešiškos kariuomenės pasitraukimą iš Lietuvos. Jo vertinimu, tai buvo momentas, kai Lietuva iš esmės perėjo į naują etapą – sprendimai dėl valstybės ateities tapo pačių Lietuvos žmonių atsakomybe.

„Tai reiškia, kad visi sekantys pasirinkimai priklausė nuo mūsų pačių“, – sakė jis.

Jo teigimu, žmonės, kurie negyveno sovietmečiu ar nepatyrė karo iš arti, natūraliai gali kitaip vertinti šiandien turimas galimybes, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jaunimas laisvės nevertina. Jaunesnė karta turi kitų privalumų – daugiau galimybių mokytis, kurti, laisvai judėti ir save suvokti ne tik kaip Lietuvos, bet ir Europos pilietį.

„Tie dalykai yra labai natūralūs. Žmonės, kurie yra užaugę ir nematė to sunkaus meto, nematė, kaip tas karas atrodo iš arti, jiems dalykai atrodo vienaip“, – mintimis dalijosi jis.

Šaulių sąjunga – ne tik apie ginklus

Ovidijus Kuzminas į organizaciją sugrįžęs 2021 metais ją rado gerokai pasikeitusią. Pasak jo, ypač reikšmingi pokyčiai vyko po 2014 metų, o vėliau juos dar labiau paskatino Ukrainoje vykstantys įvykiai ir išaugęs visuomenės poreikis prisidėti prie šalies gynybos. Šiandien suaugęs šaulys gali rinktis skirtingus veiklos kelius: kovinio, specializuoto, komandantinio ar neginkluoto pasipriešinimo. Specializuotų veiklų spektras ypač platus. Šaulių sąjungoje savo vietą gali rasti medikai, IT specialistai, kibernetinio saugumo ekspertai, inžinieriai, ryšių specialistai, logistikos darbuotojai, kinologai ir kitų sričių žmonės.

„Mes nesam uždari, mes stengiamės ir toms žinioms dalintis“, – apie patirties perdavimą tarp skirtingų padalinių sakė Kuzminas. „Šaulių sąjungoje, kai mes vienijam daug žmonių, kurie turi savo civilinę specialybę ir ją gali panaudot būtent bepiločių srityje, tai mes gaunam tikrai labai didelį pranašumą.“