Laidos „Labas, Vilniau!“ studijoje šįkart – ypatinga viešnia. Atlikėja Justė Kraujelytė, kurios balsas pasižymi jautrumu, skaidrumu ir vidine jėga, į eterį atnešė ne tik naujausią savo kūrinį „Aš vis dar čia“, bet ir atvirą žvilgsnį į kūrybą bei vidinius procesus, lydinčius intensyvų muzikinį laikotarpį.

Vos įžengusi į studiją, Justė šypsodamasi pripažino, kad ši žiema ją užklupo nejučia:
„Ruduo buvo labai darbingas, labai intensyvus – net nepastebėjau, kur jis dingo. Ir štai jau gruodis.“

Šis gruodis jai ypatingas ne tik dėl švenčių laukimo – tai ir naujos premjeros bei pasiruošimo didžiausiam metų koncertui metas.

Kūryba tarp vidinio nerimo ir išorinio pasaulio įvykių

Justė atvirai pasakojo, kad kūryba jai yra nuolatinis procesas, lydimas ne tik įkvėpimo, bet ir emocinio jautrumo. Ji neslepia – paskutinieji mėnesiai buvo įtempti ir kūrybiškai turtingi, tačiau kartu kupini nerimo.

Naujausia daina „Aš vis dar čia“ gimė būtent tokiame kontekste:
„Ruduo buvo labai intensyvus, o kartu – protestų ruduo. Įvykiai Lietuvoje neramina. Šitoje dainoje susitiko du pasauliai, kurie man tuo metu buvo labai svarbūs.“

Dainos pavadinimas – tai tvirtas pasakymas, emocinė pozicija ir pilietiškumo pareiškimas.
„Aš vis dar čia – aš nepasitraukiu, neišvykstu ten, kur šilčiau ar kur gali nematyti, kas vyksta. Aš stoviu tvirtai.“

Ši emocija įkvėpta ir jos dalyvavimo pilietinėse akcijose, ypač prie Prezidentūros vykusioje „Aš (at)stovėsiu iki galo“.

Nuo vokalinės idėjos iki kantri muzikos nuotaikos: naujo kūrinio skambesys

Kalbėdama apie pačią kūrybą, Justė pabrėžė, kad jai kūriniai niekada neprasideda nuo žodžių – viskas ateina iš muzikinių, vokalinių motyvų:
„Kol mano galvoje neskamba visa daina, aš negaliu jos užrašyti. Pirmiausia ateina motyvai, melodijos, ir tik paskui prisitaiko tekstas.“

Įdomu tai, kad šį kartą kūrinys įgavo netikėtą skambesį – kantri muzikos prieskonių. Tai naujas posūkis Justės muzikoje, kurį atnešė jos ilgametis kūrybos partneris Saulius Sakavičius.
„Jis pradėjo groti lap steel gitara, ir man taip natūraliai suskambėjo, kad ši daina tiesiog prašosi to skambesio.“

Nors atlikėją dažnai siejame su alternatyvios, art-pop ar eksperimentinės muzikos deriniais, šįkart jos kūryba įgavo šiltesnę, labiau žemišką, meditacinę atmosferą.

Gamta kaip kūrybos variklis ir tylos prasmė

Pokalbyje išryškėjo dar viena svarbi Justės kūrybos dalis – judėjimas ir buvimas gamtoje.
„Didžioji dalis mano dainų yra gimusi tiesiog vaikštant. Judant viskas pradeda dėliotis – mintys, garsai, idėjos.“

Ji neslepia, kad yra jautrus, neramus žmogus, dažnai ieškantis būdų suvaldyti vidinį triukšmą. Todėl ypatingai vertina tylą ir laiką su savimi.
„Kartais tiesiog reikia nutilti – ir išorėje, ir galvoje. Tada atsiranda vietos naujai minčiai.“

Atlikėjos pasakojimas atskleidė, kaip svarbu sąmoningai susikurti erdvę įkvėpimui – nuo pasivaikščiojimų iki meditacijų ar tiesiog žvakių šviesos namuose.

Pasiruošimas scenai: mažieji ritualai ir savidisciplina

Nors scenos šviesa gali atrodyti lengva ir romantiška, už jos slypi didžiulis pasiruošimas. Justė atvirauja, kad ypač prieš didžiuosius koncertus reikia disciplinos ir ypatingos savirūpybos:
„Svarbiausia pailsėti. Jei pavyksta išsimiegoti – tai jau didelė dovana. Mėgstu pirtį, baseiną, savus spa ritualus. Tai mane sugrąžina į save.“

Ji juokais prisipažino, kad net premjerų dienomis turi susilaikyti nuo mėgstamiausių pagundų – ledų ar žiemos maudynių.
„Reikia saugoti balsą, nes gruodis – intensyviausias laikas.“

Didžiausias metų koncertas: muzikinė ir vizualinė kelionė

Svarbi šio pokalbio dalis – artėjantis Justės koncertas „Menų spaustuvėje“, kuris, pasak jos, bus visiškai kitoks nei ankstesni.
„Čia susijungs visų mano albumų muzika. Bus gyva grupė, merginų choras, audiovizualiniai sprendimai, integruotas trumpametražis filmas. Tai kelionė nuo vandenyno dugno iki šviesos.“

Tai – ne tik koncertas, bet ir savotiška retrospektyva, leidžianti naujai pažvelgti į jos kūrybos evoliuciją.

Apie tylą, kalbėjimą ir gebėjimą išgirsti kitą

Laidos pabaigoje Justė prisiminė ir savo trumpiausios dainos istoriją, paremtą plėpumo tema.
„Mes labai daug kalbam, bet ar iš tiesų kažką pasakom? Kartais reikia tiesiog ša – ir duoti erdvės kitam.“

Tai, pasak jos, tinka ne tik kasdieniams pokalbiams, bet ir kūrybai – tylai būna lemtingas vaidmuo.

Šviesa, jautrumas ir kūrybos drąsa

Pokalbis su Juste Kraujelyte studijoje tapo tarsi kvietimu į jos vidinį pasaulį: jautrų, tyrinėjantį, nuolat ieškantį tiesos ir tikrumo. Tai pasakojimas apie kūrėjos atsakomybę, pilietiškumą ir gebėjimą išlikti čia – tvirtai, sąmoningai ir drąsiai.

Naujoji daina „Aš vis dar čia“ – tai ne tik muzikinė premjera, bet ir emocinė deklaracija. O Justės kūrybinė kelionė – gyvas įrodymas, kad menas gimsta ten, kur susikerta jautrumas, patirtis ir drąsa kalbėti.