„Labas, Vilniau!“ laidos vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kalbina keliautoją ir alpinistą Justą Narkevičių – žmogų, kuris netrukus paliks Lietuvą ir žengs į vieną atšiauriausių bei mažiausiai žmonių paliestų vietų pasaulyje – Antarktidą. Tai ne tik dar viena kelionė ar iššūkis. Tai paskutinis taškas ketverius metus trunkančiame projekte, kurio tikslas – įkopti į kiekvieno žemyno aukščiausią viršūnę.

„Esame užkopę į 6 iš 7 viršūnių, liko vienintelė – Antarktida“, – pasakoja Justas, kartu su bičiuliu Nerijumi Pranckevičiumi ruošdamasis įkopti į Vinsono masyvą.

Kelionė prasidės Čilėje, iš kur, priklausomai nuo oro, alpinistai bus perkelti į žemyną, kur temperatūra neretai pasiekia minus 54 laipsnius.

„Ne kiekvieną dieną skrenda lėktuvai. Lauksime, kol oro sąlygos leis. Antarktidoje niekas nevyksta pagal žmogaus grafiką“, – paaiškina jis.

Tai žemynas, kuriame negalioja įprastos taisyklės: čia nėra pagalbos tarnybų, nėra malūnsparnių, nėra greitosios medicinos pagalbos.

„Antarktida pasižymi tuo, kad nėra pagalbos – ten neatskrenda malūnsparniai. Jei kažkas nutinka, turi tvarkytis pats arba su bičiulio pagalba.“

Pasiruošimas ekspedicijai: kūnas, protas ir technika

Nors Antarktida savo aukščiu neprilygsta Everestui, Justas pabrėžia, kad nuvertinti kalno negalima. Ši žemė ne tik šalta – ji ir neprognozuojama, vėjuota, atšiauri savo tyla ir izoliacija. Todėl pasiruošimas čia tampa ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu procesu. Keliautojas pasakoja apie treniruotes hipoksinėje palapinėje, kurioje naktys praleidžiamos imituojant 5 kilometrų aukštį: „Miegojau 5 km aukštyje. Kūnas tarsi užtinsta, širdis dirba kitaip, bet taip greičiau adaptuojiesi kalnuose.“

Jis treniruojasi su sunkia svorine liemene, bėga su deguonies kaukėmis, intensyviai plaukia tam, kad didėtų plaučių tūris.

Ne mažiau įdomi Justo rytinė rutina. Ledo vonios jam tapo būdu žadinti ne tik kūną, bet ir protą – šaltis yra nuolatinė būsena kopiant į viršūnes, todėl kūnas prie jo pratinas dar namuose.

Tačiau pasiruošimas neapsiriboja sportu. Kosminio tikslumo logistiką diktuoja Antarktidos realybė: mėgmaišis su komfortu -40°C, kelios poros pirštinių, šildomi batai, veido apsaugos, specialūs akiniai, medicinos rinkinys, papildoma įranga ir maistas kelioms savaitėms. Dalis svorio bus kraunama į rogutes, kurias teks tempti per ledynų dykumą.

„Kiekvienas gramas aukštyje tampa kilogramu“, – sako Justas, ir ši frazė labai tiksliai nusako, kaip svarbu čia viską apskaičiuoti.

Vidinės galios ir psichologiniai iššūkiai

Kalnai yra vieta, kur kiekvienas žingsnis gali tapti paskutiniu. Justas atvirai dalijasi apie situacijas kitose ekspedicijose, ypač Evereste, kur teko matyti žuvusius alpinistus.

„Virš 8 kilometrų žmogaus kūnas nebegali išgyventi. Ten matai žmones, kurie nebegrįžo.“

Tokios patirtys žmogaus psichiką gali paveikti iš vidaus, tačiau Justas pabrėžia, kad emocijos, baimės, abejonės turi būti suvaldytos dar prieš ekspediciją.

„Jei įsileisi blogas mintis, kalnuose tai taps pavojinga. Turi viską susidėti galvoje į lentinėles ir nepanikuoti.“

Psichologinė stiprybė jam yra svarbi tiek pat, kiek ir fizinė. Jis įvardija tris esminius faktorius:

„Geras kūno pasirengimas, tvirta psichologija ir truputis genetikos.“

Tai – kombinacija, kuri lemia ne tik viršūnių pasiekimą, bet ir išlikimą.

Kalnai Justui taip pat yra būdas atsiriboti nuo kasdienio gyvenimo, verslo rūpesčių ir įtempto grafiko.

„Kartais žmona mato, kad nebegali su manim susišnekėti, ir sako: važiuok. Kartais tiesiog reikia prasivedinti.“ Vienatvė, tyla ir fizinis nuovargis jam tampa terapija, leidžiančia grįžti namo „kaip naujam žmogui“.

Šeima – didžiausia viršūnė

Nepaisant ekstremalių iššūkių, Justo gyvenime yra viena viršūnė, kuri svarbesnė už visas kalnų.

„Jeigu šeima ar kalnas – vienareikšmiškai šeima“, – sako jis.

Jo žmona ir du maži vaikai yra tie, kurių palaikymas leidžia imtis tokio masto projektų. Nors pasiruošimas ekspedicijoms įneša pakitimų į šeimos gyvenimo ritmą – nuo hipoksinių palapinių iki triukšmingų generatorių – Justas pabrėžia, kad santykiai ir tarpusavio supratimas yra tvirtas pagrindas, ant kurio laikosi visa jo veikla.

Šeima yra ir motyvacija grįžti. Antarktidos planas optimistiniu scenarijumi truktų tris savaites – tikimasi, jog Kalėdas jis sutiks namuose.

Kokios viršūnės laukia ateityje?

Nors Antarktida – paskutinė viršukalnė didžiajame projekte, Justas tikina, kad sustoti neketina. Jį traukia naujos ribos ir visai kitokio pobūdžio iššūkiai – pasaulio sąsiauriai. Jis jau yra perplaukęs Gibraltarą, bandė Katalinos sąsiaurį JAV ir planuoja tęsti šį kelią.

„Nesu sutvertas plaukikas, bet turiu svajonę – perplaukti septynis mirtiniausius sąsiaurius.“

Tai rodo vieną – Justo istorija nėra apie kalnus. Ji apie žmogų, kuris neleidžia sustoti tam, kas jį veda pirmyn.