Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbina pianistę Gabiją Natalevičienę – apie kelią į muziką, kūrybą, vidines paieškas ir gyvenimo prasmę. Tai atviras, gilus ir jautrus pokalbis, kuriame atsiskleidžia ne tik profesionalios muzikės patirtis, bet ir žmogaus santykis su savimi bei pasauliu.

Ankstyvas pasirinkimas ir nelengvas kelias

Gabijos kelias į muziką prasidėjo ne tėvų iniciatyva, o iš stipraus vidinio noro. Dar paauglystėje ji sąmoningai pasirinko muzikinį kelią, nors artimieji bandė atkalbėti, įspėdami apie sudėtingą profesiją.
„Aš buvau iš tų, kur labai norėjau eiti šitu keliu ir iš tikrųjų niekada gyvenime nesu iš tėvų išgirdusi: Gabija, eik pagrok.“

Vis dėlto šis pasirinkimas nebuvo lengvas – vėlesnis startas profesionalioje muzikoje reiškė papildomus iššūkius, kuriuos teko įveikti atkaklumu ir darbu.

Muzika kaip saviraiškos forma

Gabija atvirai kalba apie savo introvertišką prigimtį ir tai, kaip muzika tapo būdu išreikšti tai, ko nepavykdavo pasakyti žodžiais.
„Muzika tai buvo tas būdas, kur aš galėjau kalbėti taip, kaip man gaunasi natūraliai.“

Ši vidinė būtinybė kurti ir išreikšti save per garsą tapo vienu svarbiausių jos kūrybinio kelio pagrindų.

Netektis ir egzistencinės temos kūryboje

Svarbi pokalbio dalis skirta asmeninėms patirtims, kurios stipriai paveikė Gabijos kūrybą. Tėvo netektis paskatino giliau mąstyti apie gyvenimo laikinumą, prasmę ir žmogaus vietą pasaulyje.
„Kai tu pamatai savo artimą, kurio jau nebėra, tu labai gerai suvoki, kad ir pats ten pat keliauji.“

Šios patirtys atsispindi ir jos koncertinėje programoje „Žvelgiant į saulę“, įkvėptoje psichoterapeuto Irvino Yalomo kūrybos. Muzika čia tampa ne tik estetiniu, bet ir egzistenciniu pasakojimu.

Kūrybinė drąsa ir autentiškumas

Gabija atvirai kalba apie vidinį konfliktą tarp noro atitikti klausytojų lūkesčius ir siekio išlikti savimi. Pasirinkimas kurti tai, kas artima, o ne tai, kas patogu, reikalauja drąsos.
„Labiausiai kūrybiškas tu gali būti tada, kai esi pats savimi.“

Tai tampa svarbia žinute visiems kūrėjams – tik autentiškumas leidžia sukurti tikrą ryšį su klausytoju.

Muzikanto kasdienybė ir disciplina

Pokalbyje paliečiama ir praktinė muzikanto gyvenimo pusė – nuolatinė disciplina, darbas ir pasiruošimas koncertams. Muzikanto profesija, pasak Gabijos, turi daug bendro su sportu – reikalinga nuolatinė forma ir rutina.

Pedagogika ir žmogaus pažinimas

Be koncertinės veiklos, Gabija aktyviai dirba su studentais. Pedagoginis darbas jai tampa ne tik žinių perdavimu, bet ir giliu žmogaus pažinimu.
„Man pedagoginis darbas yra labiau susijęs su psichologija… tai yra apie žmogaus pažinimą.“

Šis aspektas atskleidžia dar vieną jos asmenybės pusę – domėjimąsi psichologija ir vidiniais žmogaus procesais.

Vilnius kaip namai

Pokalbio pabaigoje atsiskleidžia ir asmeninis santykis su Vilniumi – miestu, kuriame Gabija gimė, augo ir į kurį vis sugrįžta. Nors gyvenimo kelias buvo nuvedęs ir į užsienį, būtent Vilnius išlieka vieta, kur gera būti ir kur gimsta kūryba.

Tai pokalbis apie muziką, kuri yra daugiau nei garsai. Apie gyvenimą, kuris ne visada patogus, bet prasmingas. Ir apie žmogų, kuris renkasi būti savimi – tiek scenoje, tiek už jos ribų.