„Labas, Vilniau!“ laidos vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kalbina Evaldą Pagojų, darbų saugos ir sveikatos konsultavimo bei mokymų įmonės UAB „Prosafety“ vadovą. Pokalbis skirtas temai, kuri dažnai lieka šešėlyje, kol neįvyksta nelaimė – darbų saugai ir jos kultūrai.

„Lietuvos verslas į darbų saugą vis dar žiūri kaip į privalomą reikalą – daro tiek, kiek parašyta įstatyme. O juk tai turėtų būti natūrali įmonės kultūros dalis,“ – sako E. Pagojus.

Skandinaviškas požiūris – įstatymas tik pradžia

Anot pašnekovo, didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Skandinavijos – požiūris.

„Skandinavijoje įstatymo reikalavimai – tai tik bazinis minimumas. Įmonės pačios kuria saugos kultūrą, kad darbuotojai jaustųsi ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai saugūs,“ – teigia Evaldas Pagojus.

Ten, kur Lietuvoje saugos taisyklės vis dar suvokiamos kaip prievarta, Skandinavijos įmonės siekia bendruomeniškumo. Vadovai rodo pavyzdį – patys dėvi apsaugos priemones, kalbasi su darbuotojais ir kuria atvirumo atmosferą.

Emocinė sauga – darbo kokybės rodiklis

E. Pagojus pabrėžia, kad saugi darbo aplinka – ne tik šalmai ar pirštinės.

„Biuro darbuotojai taip pat turi teisę į saugią aplinką. Psichologinis saugumas darbe reiškia, kad nėra patyčių, priekabiavimo ar spaudimo. Žmogus turi jaustis oriai ir gerbiamas,“ – kalba „Prosafety“ vadovas.

Pasak jo, Lietuvoje darbdaviai dažnai mano, kad sauga – tai išlaidos. Tačiau investicija į emocinę gerovę tiesiogiai atsiperka – motyvuoti, saugiai besijaučiantys žmonės dirba kokybiškiau ir lojaliau.

Lyderystė ir pavyzdys – pokyčio pradžia

„Žuvis pūna nuo galvos,“ – šypteli pašnekovas.

„Jeigu vadovas pats nesilaiko taisyklių, neužsideda šalmo ar apeina tvarkas, darbuotojai to taip pat nesureikšmina. Saugos kultūrą įmonėje gali sukurti tik lyderis, kuris pats rodo pavyzdį.“

Evaldas dalijasi patirtimi iš Norvegijos, kur net įmonių savininkai atvykę į cechą dėvi darbo drabužius ir bendrauja su darbuotojais kaip lygūs. Toks požiūris ugdo pagarbą, pasitikėjimą ir motyvaciją.

Skaitmenizacija ir grįžtamasis ryšys – kelias į pokytį

Šiandien technologijos leidžia saugos kultūrą vystyti greitai ir efektyviai.

„Turime elektroninę sistemą, kur darbuotojai gali anonimiškai pranešti apie nesaugias situacijas. Kai žmogus žino, kad jo balsas išgirstamas, jis pradeda rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais.“

Toks dialogas kuria pasitikėjimo atmosferą ir leidžia įmonėms išvengti nelaimių – ne per bausmes, o per bendradarbiavimą.

Nuo skubėjimo – prie kokybės

E. Pagojus sako, kad vienas didžiausių lietuviško mentaliteto iššūkių – skubėjimas:

„Lietuvoje vis dar galvojama, kad profesionalas yra tas, kuris dirba greitai. Skandinavai mano priešingai – profesionalas tas, kuris planuoja, įvertina rizikas ir dirba kokybiškai bei saugiai.“

Pokalbio esmė – pagarba žmogui

Laida „Labas, Vilniau!“ šį kartą primena, kad sauga darbe – tai ne popieriai, o pagarba žmogui.

„Darbuotojas nėra eilutė biudžete – jis yra didžiausia vertybė,“ – apibendrina Evaldas Pagojus.

Pokalbis kviečia verslus ir klausytojus pažvelgti į darbų saugą kaip į investiciją į pasitikėjimą, sveikatą ir ilgalaikę sėkmę.