Atlikėja ir kūrėja Eliya Maris laidoje „Labas, Vilniau!“ pasakoja, kad jos kelias į muziką prasidėjo nuo klasikinio pasaulio ir operos scenos. Nuo vaikystės ji gyveno muzikoje – dainavo, kūrė daineles, dalyvavo koncertuose. Tačiau laikui bėgant atėjo akimirka, kai ji suprato, kad nori eiti autentišku keliu.

„Aš noriu kažką savo daryti, kad tai būtų visiškai originalu, kad tai būtų mano išraiška – garsai, ritmas, žodžiai, viskas mano“, – sako Eliya.

Nors opera ją žavėjo savo didybe, galingu balsu ir emociniu teatrališkumu, atlikėja nusprendė, kad asmeninė kūryba leidžia labiausiai išreikšti save. Būtent tada gimė jos pirmasis autorinis kūrinys „Oras“, simbolizavęs naują pradžią ir laisvės pojūtį.

„Tai buvo mano pirmasis autorinis kūrinys, naujas oro gurkšnis gyvenime“,– prisimena ji.

Kūryba kaip kelias į vidinę laimę

Eliya pabrėžia, kad kūryba jai – ne tik darbas ar meninė išraiška, bet ir būdas pažinti save.

„Visi mes ieškome, kaip būti laimingais, kaip būti mylimais, o visa tai slypi mūsų pačių viduje“, sako ji. Jos kūrybos branduolys – šviesa, meilė ir pozityvumas.

Ji dalijasi, kad dainos idėjos dažnai ateina netikėtai: važiuojant automobiliu ar tiesiog kasdienybėje.

„Telefonas visada su manimi – kai tik galvoje pradeda skambėti melodija ar žodžiai, iš karto įsirašau. Taip gimsta mažos kūrybos kibirkštys,“ – pasakoja atlikėja.

„Gera diena“ – nuo liūdesio iki šviesos

Laidoje nuskambėjo ir daina „Gera diena“, kurios istorija atspindi Eliyos požiūrį į gyvenimą. Iš pradžių tai buvo liūdnas kūrinys, tačiau atlikėja nusprendė pakeisti jo nuotaiką.

„Galvojau – nenoriu, kad daina būtų liūdna. Noriu, kad ji keltų įkvėpimą, kad ji būtų apie džiaugsmą. Ir taip ji tapo linksma, tapo manifestacija,“,- pasakoja Eliya.

Pasak jos, gera diena prasideda nuo paprastų dalykų: skanios kavos, mylimų žmonių, augintinių ir dėkingumo.

„Kol esam gyvi, kol kvėpuojam – viską galim padaryti“, – sako ji su šypsena.

Ženklai ir tikėjimas savo keliu

Eliya tiki, kad kūrybos kelyje žmogų lydi ženklai. Ji dalijasi, kad pradėjusi kurti muziką ėmė pastebėti pasikartojančius simbolius ir laikus – tarsi visata jai siųstų patvirtinimus.

„Kai pradėjau kurti, pradėjau labai dažnai matyti atsikartojančius skaičius. Tarytum kažkas mane saugo ir palaiko“ ,prisimena ji.

Nors kūryba reikalauja drąsos ir pažeidžiamumo, Eliya įsitikinusi – tai kelias, kuriuo ji turi eiti.

„Tai tarytum atveri savo širdį ir parodai ją visiems. Tai nelengva, bet tikra“,- sako atlikėja.

Meilė Vilniui

„Labai myliu šitą miestą. Po kelionių visada gera sugrįžti – viskas arti, patogu, ramu. Tai mažas, bet labai gyvas miestas“,- dalijasi ji.

Vilnius jai – ne tik gimtinė, bet ir įkvėpimo šaltinis. Čia gimsta jos dainos, čia ji mokosi, kaip „gyventi laimeje, meilėje, džiaugsme ir laisvėje.“

Apie sėkmę ir ateities svajones

Paklausta, ką laikytų savo didžiausia sėkme, Eliya šypsosi:

„Mano didžioji sėkmė – pasaulinis turas po visus didžiausius miestus.“

Tačiau ji pabrėžia, kad svarbiausia ne šlovė, o vidinė ramybė, meilė tam, ką darai ir tikėjimas savimi.

Palinkėjimas klausytojams

Laidos pabaigoje Eliya Maris klausytojams linkėjo paprasto, bet esminio dalyko:

„Gyventi laimeje, meilėje, džiaugsme ir laisvėje. Leiskime sau būti laimingais – juk laimė slypi mūsų pačių viduje.“