„Labas, Vilniau!“ laidos vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kviečia klausytojus į išskirtinį pokalbį su operos solistu Edgaru Montvidu – vienu ryškiausių Lietuvos balsų, jau tris dešimtmečius dainuojančiu garsiausiose pasaulio scenose. Atviras, nuoširdus ir įkvepiantis pokalbis atskleidė ne tik kūrybinio kelio vingius, bet ir žmogaus, gyvenančio tarp dviejų miestų – Londono ir Vilniaus – kasdienybę.

Jubiliejiniai metai scenoje

Solistas mini jubiliejų, kurį pasitiko ne prie vaišių stalo, bet scenoje: Lozanos teatre Šveicarijoje bei su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.
„Gražiausia dovana man – stovėti scenoje ir dalintis muzika su publika. Kiekvienas koncertas tampa švente“, – sako Montvidas.

Maestro Virgilijus Noreika – mokytojas ir autoritetas

Vienas svarbiausių vardų, nulėmusių solisto kelią – Virgilijus Noreika. Su maestro jis praleido šešerius metus, baigė ir magistrantūros studijas jo klasėje.
„Tai buvo pamato liejimas. Jis buvo didis, solidus, bet kartu paprastas. Iš jo išmokome ne tik dainavimo technikos, bet ir gyvenimo pamokų, kurios lydės visą laiką“, – prisimena Montvidas.

Nuo aktorystės svajonės iki operos triumfo

Įdomu tai, kad iš pradžių Edgaras svajojo apie aktorystę. Tik draugo patarimas ir atrastas dainavimo talentas atvėrė jam kelią į muziką.
„Studijos konservatorijoje, pirmieji vaidmenys Latvijos nacionalinėje operoje – tai buvo pradžia, iš kurios gimė viskas, ką turiu šiandien“, – dalinasi solistas.

Karjeros lūžis Londone

Vienas svarbiausių etapų – stažuotė Londono Karališkojoje operoje. Būdamas vos 24–25 metų, jis gavo progą pavaduoti susirgusius kolegas, o publika pirmą kartą išgirdo jo balsą didžiojoje scenoje.
„Tai buvo neįtikėtina – vaidinau „Traviatoje“, „Falstaff“ ir kituose spektakliuose. Likimas lėmė, kad būtent ten prasidėjo mano tarptautinė karjera“, – pasakoja Montvidas.

Scenos virtuvė ir gyvenimo iššūkiai

Solistas neslepia, kad dainininko darbas – tai ne tik plojimai ir šlovė. „Mes nešiojamės savo instrumentą savyje – balsą. Jam įtaką daro viskas: emocijos, virusai, nuovargis. Būna, kad dėl ligos tenka atšaukti pasirodymus, nors tam ruošeisi mėnesius“, – sako jis.
Vis dėlto E. Montvidas tiki, kad sėkmę lemia kantrybė, disciplina ir nuolatinis darbas. „Labai svarbu turėti vidinį kritiką, bet nepamiršti ir pasidžiaugti tuo, ką pasiekei.“

Gyvenimas tarp Vilniaus ir Londono

Šiandien Edgaras Montvidas gyvena tarp dviejų pasaulių – Vilniaus ramybės ir Londono šurmulio.
„Vilniuje mane traukia Bernardinų sodas, kuriame kas rytą pasivaikštau su kava. Londone žavi kultūros įvairovė, parodos, koncertai. Man patinka turėti abu – šurmulį ir ramybę“, – pasakoja jis.

Kelionės, gamta ir sodininkystė

Nors darbo grafikas įtemptas, solistas randa laiko kelionėms – labiausiai jį traukia Azija. Jis taip pat atrado aistrą sodininkystei: „Žolės pjovimas ar levandų genėjimas man yra meditacija.“
Vis dėlto didžiausia jo ramybės vieta – lietuviškas miškas: „Kaip Čiurlionis, aš jaučiu mistiką miške. Tai mano atgaiva.“

Kultūrinės iniciatyvos ir ateities vizija

Be scenos, Montvidas aktyviai įsitraukia į kultūrinius projektus. Vienas jų – Klaipėdoje planuojamas koncertas, skirtas atstatyti vieną iš miesto senamiesčio bažnyčių bokštų.
„Tai bus visos Lietuvos masto iniciatyva – prisidėsime prie prarastos kultūros atkūrimo“, – teigia solistas.

Ką klauso Edgaras Montvidas?

Namuose skamba įvairi muzika – nuo džiazo ir elektronikos iki Bacho kūrinių. „Muzika priklauso nuo nuotaikos. Kartais reikia ramybės, kartais – energijos.“

Linkėjimai klausytojams

Laidos pabaigoje Edgaras Montvidas linkėjo klausytojams daugiau išminties, pagarbos vieni kitiems ir meilės.
„Svarbiausia – mylėti save, tada kitus, ir gyventi harmonijoje. O muzika tegul visada lydi mūsų gyvenimą.“