Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbina sociologą, kolekcionierių, Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininką ir VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktorių dr. Darių Liutiką. Pokalbis aprėpia platų temų spektrą – nuo turizmo sociologijos ir religinio turizmo iki kolekcionavimo, istorinių atvirukų bei unikalaus Lietuvos kultūros paveldo – siaurojo geležinkelio.

Dr. D. Liutikas jau daugelį metų tyrinėja turizmo procesus ir jų poveikį visuomenei. Jo veikla jungia akademinius tyrimus, kultūros paveldą ir praktinius turizmo projektus.

„Visus mano darbus iš tikrųjų apjungia turizmas – tiek moksliniai tyrimai, tiek veikla Aukštaitijos siaurajame geležinkelyje, tiek net kolekcionavimas“, – pasakoja pašnekovas.

Turizmo sociologija ir kelionių tendencijos

Pokalbyje daug dėmesio skiriama turizmo pokyčiams Lietuvoje, ypač po COVID-19 pandemijos. Pasak sociologo, pandemija paskatino žmones iš naujo atrasti savo šalį ir labiau domėtis vietinėmis kelionėmis.

Pasak dr. D. Liutiko, svarbiausia kryptis ateityje – kokybiškas turizmas ir ilgesnis keliautojų buvimas vienoje vietoje.

„Pasaulyje matome tendenciją pereiti prie kokybinio turizmo – svarbu ne tik atvykti, bet ir kuo ilgiau išbūti toje vietoje“, – teigia jis.

Jo teigimu, Lietuvai svarbu aiškiau apibrėžti turizmo prioritetus ir kryptis, kad šalis būtų patrauklesnė užsienio lankytojams.

Religinis turizmas ir piligrimystė

Vienas iš dr. D. Liutiko tyrimų laukų – religinis turizmas ir piligrimystės kelionės. Lietuva turi daug vietų, kurios yra svarbios tikintiesiems ir kultūrinio paveldo gerbėjams.

Vilniuje tokių objektų netrūksta – Aušros vartai, Vilniaus katedra, Vilniaus Kalvarijos. Taip pat vienas žinomiausių religinių objektų Lietuvoje yra Kryžių kalnas, pritraukiantis piligrimus iš viso pasaulio.

„Religinis turizmas yra viena iš nišinių sričių, kur Lietuva turi didelį potencialą“, – pažymi pašnekovas.

Atvirukai – pirmieji socialiniai tinklai

Kita įdomi pokalbio tema – kolekcionavimas. Dr. D. Liutikas nuo jaunystės renka pašto ženklus ir atvirukus, ypač susijusius su skautų judėjimu ir turizmo vietomis.

Pasak jo, atvirukai kadaise atliko svarbią komunikacijos funkciją.

„Atvirukai buvo pirmieji socialiniai tinklai – jais žmonės perduodavo žinią, kad jiems sekasi gerai, kad jie kažkur keliauja“, – sako kolekcionierius.

Istoriniai atvirukai šiandien leidžia pažvelgti į miestų ir šventovių reprezentaciją bei turizmo istoriją.

Aukštaitijos siaurasis geležinkelis – gyvas kultūros paveldas

Trečioje pokalbio dalyje daug dėmesio skiriama Aukštaitijos siaurajam geležinkeliui – vieninteliam veikiančiam tokio tipo geležinkeliui Lietuvoje.

„Siaurukas – tai istorinis geležinkelis ir kultūros paveldo objektas“, – pasakoja dr. D. Liutikas.

Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo apie 467 kilometrus siaurojo geležinkelio bėgių, tačiau šiandien išlikęs tik 68 kilometrų ruožas. Dabar jis veikia kaip turistinis maršrutas, kuriame organizuojamos įvairios teminės kelionės ir renginiai.

Turistinės patirtys ant bėgių

Siaurukas šiandien siūlo ne tik istorines keliones, bet ir įvairias pramogines programas – nuo šventinių reisų iki gastronominių renginių.

Organizuojamos Užgavėnių, Velykų, Kalėdų, Helovino ar gastronominės kelionės, o vasaros metu vyksta reguliarūs reisai iš Anykščių į Rubikius.

„Organizuojame įvairias šventes ir keliones, kad žmonės galėtų ne tik važiuoti traukiniu, bet ir patirti visą Aukštaitijos regiono atmosferą“, – pasakoja Siauruko direktorius.

Ateities planai

Vienas iš svarbiausių projektų – veikiančio garvežio atkūrimas Lietuvoje. Pasak dr. Liutiko, tokia istorinė patirtis galėtų dar labiau pritraukti turistus.

„Norisi, kad Lietuvoje vėl važiuotų istorinis garvežys – tai būtų unikali patirtis tiek mūsų žmonėms, tiek turistams“, – sako jis.

Laidos pokalbis atskleidžia, kaip turizmas gali sujungti istoriją, kultūrą ir šiuolaikines patirtis. Nuo piligrimystės maršrutų iki siaurojo geležinkelio – Lietuva turi daug galimybių tapti įdomia ir patrauklia kelionių kryptimi tiek vietiniams, tiek užsienio svečiams.