Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbėjosi su Domantu Tracevičiumi – viešosios įstaigos „Žiedinė ekonomika“ vadovu, vienu aktyviausių aplinkosaugos ir tvarios plėtros ekspertų Lietuvoje. Pokalbis tapo išsamia kelione per svarbiausius šiandienos sostinės klausimus: nuo atliekų tvarkymo ir žiedinės ekonomikos iki viešojo transporto, oro taršos, energetikos ir miesto ateities vizijos.

Tai ne tik diskusija apie problemas, bet ir apie sprendimus, kuriuos Lietuva galėtų taikyti jau dabar, mokydamasi iš Europos miestų patirties.

Kelias į žiedinę ekonomiką: patirtys iš Europos

Domantas Tracevičius pasakoja, kad jo kelias į žiedinę ekonomiką prasidėjo dar prieš dešimtmetį, dalyvaujant Europos komposto tinkle ir lankantis Milane – mieste, kuris dar 2012 metais pradėjo atskirą maisto atliekų surinkimą.

Milanas tapo gyvu pavyzdžiu, kad net milijoninis miestas gali pasiekti aukštų rezultatų, sumažinti atliekų tvarkymo kaštus ir pagerinti paslaugų kokybę.

„Man labai įdomu, aš noriu jūsų pasisemti patirties ir atnešti čia, į Lietuvą, kad ir kiti sužinotų, kad galima geriau tvarkytis.“

Būtent ši patirtis paskatino steigti „Žiedinę ekonomiką“ ir pradėti aktyviai dirbti su savivaldybėmis, ministerijomis bei tarptautiniais tinklais.

Atliekų tvarkymas: brangios klaidos ir neišnaudotos galimybės

Didelė pokalbio dalis skirta Vilniaus atliekų tvarkymo sistemai. Domantas kritiškai vertina sprendimą investuoti į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, kurie turėjo „išrūšiuoti“ atliekas už gyventojus.

Anot jo, toks kelias ne tik brangus, bet ir neefektyvus – iš mišrių atliekų gaunamas produktas užterštas plastiku ir netinkamas perdirbimui.

„Kaip ir geriau negu nieko, bet tuo pačiu galima buvo geriau, nes investicijos milžiniškos.“

Ekspertas pabrėžia, kad namų ūkiuose rūšiuojamos atliekos yra daug švaresnės ir vertingesnės nei bet kokių įrenginių „perrūšiuotos“ atliekos.

Transportas ir oro tarša: nematoma, bet pavojinga problema

Vienas svarbiausių pokalbio akcentų – oro tarša ir transporto daromas poveikis sveikatai. Domantas primena, kad tarša nėra tik abstraktus skaičius ataskaitose – ji tiesiogiai susijusi su priešlaikinėmis mirtimis ir lėtinėmis ligomis.

„Tai nėra kažkieno teisės atėmimas – tai yra situacija, kad vieni važiuoja, o kiti nuo to kenčia.“

Jis pasakoja apie mažos taršos zonas Londone, Milane, spūsčių mokesčius Geteborge ir tai, kaip tokios priemonės ne tik mažina taršą, bet ir leidžia finansuoti viešąjį transportą.

Eksperto teigimu, Vilnius šiuo metu imituoja pokyčius – kelios gatvės paskelbtos mažos taršos zonomis, tačiau realių apribojimų nėra.

Tramvajus ar kiti sprendimai?

Diskusijoje paliečiama ir Vilniaus piliečių asamblėjos pasiūlyta tramvajaus idėja. Domantas neskuba jos kritikuoti, tačiau kelia klausimą, ar tai – efektyviausias sprendimas.

Anot jo, kai kuriuose miestuose puikius rezultatus duoda paprastesnės priemonės: viešojo transporto juostos, spūsčių mokesčiai, elektriniai autobusai.

Svarbiausia – kad projektai būtų finansuojami tvariai ir nekonkuruotų su kitais miesto poreikiais: darželiais, mokyklomis, šaligatviais, gatvių priežiūra.

Žalieji plotai ir miesto tankinimas

Kalbėdamas apie miesto ateitį, Domantas pabrėžia želdynų svarbą. Jo teigimu, žali plotai – ne prabanga, o būtina gyvenimo kokybės dalis.

„Išeiti ir pajausti tą šiek tiek, nuo trinkelių pailsėti – tai yra labai svarbi gyvenimo kokybės dalis.“

Jis kritiškai vertina praktiką „užskaityti“ žaliąsias sienas ar stogus vietoj realių parkų ir skverų. Tankinimas galimas tik tuomet, jei kartu saugomi ir plečiami žalieji plotai.

Energetika: daugiabučių stogai – neišnaudota galimybė

Didelė viltis siejama su atsinaujinančia energetika. Lietuva jau tapo viena iš lyderių pagal gaminančių vartotojų skaičių, tačiau daugiabučiai dar lieka nuošalyje.

Domantas pasakoja apie galimybę daugiabučių stogus paversti elektros gamybos vietomis, kurios mažintų sąskaitas ir priklausomybę nuo importuojamo kuro.

Tai, pasak jo, viena perspektyviausių sričių, kurioje artimiausiais metais reikėtų aktyvesnės valstybės ir savivaldybių politikos.

Gyventojų įtraukimas ir politinė kultūra

Pokalbio pabaigoje kalbama apie sprendimų priėmimą ir visuomenės vaidmenį. Domantas pabrėžia, kad pokyčiai bus tvarūs tik tada, kai jie bus išdiskutuoti ir suprasti.

„Jeigu tie pokyčiai būtų išdiskutuoti ir su ilgalaike perspektyva, rastume aukso viduriuką.“

Jis teigiamai vertina piliečių asamblėjų idėją, tačiau pasigenda didesnio nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų įtraukimo.

Palinkėjimas vilniečiams

Laidos pabaigoje Domanto palinkėjimas skamba paprastai, bet itin prasmingai:

„Švaraus oro.“

Tai palinkėjimas, kuris apibendrina visą pokalbį – apie miestą, kuriame gera gyventi, kvėpuoti ir kurti ateitį.