Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbina Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarą, advokatą, Vilniaus universiteto tarybos narį ir buvusį diplomatą Česlavą Okinčicą. Pokalbyje prisimenama istorinė 1990-ųjų kovo 11-osios diena, aptariamas Lietuvos kelias į laisvę, tautinių bendruomenių vaidmuo valstybėje ir šiandienos geopolitiniai iššūkiai.

Tai pokalbis apie laiką, kai Lietuva išdrįso pasakyti „taip“ nepriklausomybei, ir apie tai, kaip šiandien turėtume saugoti ir stiprinti savo valstybę.

Istorinė Kovo 11-osios diena

Česlavas Okinčicas buvo vienas iš žmonių, kurie 1990 metais balsavo už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Tuo metu jis buvo vos 34 metų teisininkas ir Aukščiausiosios Tarybos deputatas.

Jis prisimena, kad nepriklausomybės paskelbimas buvo ilgai brandintas tikslas, tačiau kai kurie momentai buvo netikėti.

„Tai, kad nepriklausomybė bus skelbiama kovo 11 dieną, visiems buvo aišku, bet mes pradžioje net negalvojome, kad reikės pasirašyti tą aktą.“

Pasak signataro, svarbiausia tuo metu buvo pats sprendimas – balsavimas, kuris turėjo įtvirtinti Lietuvos apsisprendimą atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos.

„Mums svarbiausia buvo tinkamai prabalsuoti ir laimėti kovą su Sovietų Sąjunga.“

Šis istorinis sprendimas tapo vienu svarbiausių momentų modernioje Lietuvos istorijoje.

Gyvenimas sovietinėje Lietuvoje

Pokalbio metu signataras prisiminė ir laikotarpį iki nepriklausomybės atkūrimo. Lietuva tuomet buvo Sovietų Sąjungos dalis, o daugelis sprendimų buvo priimami Maskvoje.

„Mus engė sovietinė sistema, viskam vadovavo Maskva. Mes neturėjome galimybės tinkamai vystyti savo kultūrą ir pristatyti tikrosios Lietuvos istorijos.“

Nepaisant to, Lietuvos visuomenėje, ypač inteligentijos sluoksniuose, nuolat gyvavo tikėjimas, kad valstybė vieną dieną vėl taps laisva.

„Lietuvos inteligentija niekada nenustojo tikėti, kad Lietuva vėl bus laisva.“

Šis tikėjimas tapo vienu svarbiausių Sąjūdžio variklių.

Lietuvos lenkų bendruomenės vaidmuo

Pokalbio metu nemažai dėmesio skirta ir Lietuvos lenkų bendruomenei bei jos vaidmeniui valstybės gyvenime.

Pasak Česlavo Okinčico, šiandien Lietuvos lenkai turi plačias galimybes puoselėti savo kultūrą ir kalbą – veikia mokyklos, žiniasklaida, įvairios organizacijos.

Tačiau kartu signataras pabrėžia pilietinės atsakomybės svarbą.

„Jeigu žmogus gyvena valstybėje, jis turi kovoti už tos valstybės nepriklausomybę.“

Jis taip pat kalba apie jautrius klausimus, susijusius su tautinių mažumų teisėmis, pavyzdžiui, vietovardžių ar pavardžių rašybą.

Pasak signataro, tai turėtų būti sprendžiama dialogo būdu, gerbiant Lietuvos piliečių poreikius.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai šiandien

Pokalbio metu aptarta ir Lietuvos bei Lenkijos partnerystė, kuri šiandien tampa vis svarbesnė geopolitiniame kontekste.

Česlavas Okinčicas pabrėžia, kad abiejų šalių bendradarbiavimas yra būtinas, ypač saugumo srityje.

„Mes privalome kartu su Lenkija užsiimti globaliais dalykais ir stiprinti mūsų gynybą.“

Anot jo, geopolitinė situacija Europoje tampa vis sudėtingesnė, todėl regiono valstybės turi veikti kartu.

Ko Lietuvai linki signataras

Pokalbio pabaigoje Česlavas Okinčicas pasidalijo savo palinkėjimais Lietuvos žmonėms.

Jis pabrėžia, kad svarbiausia – tikėti savo valstybe ir patiems prisidėti prie jos kūrimo.

„Lietuvos piliečiai turi nelaukti, kol valstybė padarys kažką jiems, bet patys daryti gerus darbus savo valstybei.“

Signataro teigimu, kiekvienas žmogus gali prisidėti prie valstybės stiprinimo – per išsilavinimą, pilietiškumą ir atsakomybę.

„Didžiuokitės savo valstybe ir neškite Lietuvos vardą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.“