„Labas, Vilniau!“ vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kalbina Anton Nikitin – pirmąjį Vilniaus miesto savivaldybės tvarumo vadovą. Tai pareigybė, kuri, kaip pats sako, dar gana reta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Jo darbas apima ne vien savivaldybės vidaus procesus, bet ir miesto kaip visumos viziją – nuo judumo sprendimų iki želdynų plėtros, nuo daugiabučių renovacijos iki piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimą.

„Tvarumas susiveda į gyvenimo kokybę – dabarties ir ateities kokybę“, – sako Nikitin, pabrėždamas, kad tai ne tik apie skaičius ar ataskaitas, bet apie tai, kaip gyvensime mes patys ir mūsų vaikai.

Vilnius – žalioji Europos sostinė

Vienas svarbiausių pokalbio akcentų – Vilniaus laimėtas „Žaliosios Europos sostinės“ titulas. Tai pripažinimas, bet kartu ir atsakomybė. Miestas įsipareigoja toliau ieškoti sprendimų, kaip tapti draugiškesnis aplinkai.

„Mes nesame žaliausias miestas, bet norime būti miestas, kuriame žalumą kuriame kartu su gyventojais“, – pasakoja Nikitin. Jis primena, kad pokyčiai vyksta daugelyje sričių: plečiasi dviračių tinklas, atsinaujina viešasis transportas, įrengiamos žaliosios erdvės, pievos šienaujamos rečiau, kad išsaugotų biologinę įvairovę, o gyventojai kviečiami aktyviau dalyvauti bendruomeninėse iniciatyvose.

Piliečių asamblėja – vilniečių balsas miesto sprendimuos

Svarbi naujovė – piliečių asamblėja, kurioje 50 atsitiktinai atrinktų gyventojų kartu svarsto, kaip sostinė galėtų tapti tvaresnė, ypač judumo srityje. Tai galimybė žmonėms diskutuoti, išklausyti įvairias nuomones ir siūlyti rekomendacijas, kurios bus perduotos savivaldybei.

„Piliečių asamblėja yra puikus būdas išgirsti vilniečius ne tik per apklausas ar socialinius tinklus. Tai erdvė, kur žmonės gali patys diskutuoti, ginčytis ir rasti sprendimus“, – sako pašnekovas.

Renovacija – iššūkiai ir galimybės

Didžiulė tema – senųjų daugiabučių renovacija. Pasak Nikitino, tai vienas sudėtingiausių klausimų, nes reikia bendruomenės susitarimo, tačiau tuo pat metu tai viena didžiausių galimybių taupyti energiją ir gerinti gyvenimo kokybę.

„Norisi, kad renovacija suteiktų ne tik naują rūbą namui, bet ir naują gyvenimo kokybę jo gyventojams“, – akcentuoja jis. Miestas padeda gyventojams konsultacijomis, administracine pagalba, bet sprendimus vis tiek turi priimti patys bendruomenės nariai.

Asmeniniai pokyčiai – pavyzdys kiekvienam

Kalbėdamas apie tvarumą, Nikitin dalijasi ir savo kasdieniais pasirinkimais. Jis neturi automobilio, dažnai į darbą eina pėsčiomis, važiuoja dviračiu ar viešuoju transportu. Be to, rūšiuoja atliekas, naudoja saulės elektrinę, o maisto atliekas perdirba naujoviškais sprendimais.

„Atliekos nėra tik atliekos – tai resursas, kurį galime panaudoti dar kartą“, – pabrėžia Nikitin. Jo pavyzdys rodo, kad kiekvienas vilnietis gali prisidėti prie pokyčių, net jei jie atrodo maži.

Tvarumas – investicija į ateitį

Pokalbyje aptariama ir klimato kaita – karščio bangos, potvyniai, didėjantys temperatūrų svyravimai. Nikitin primena, kad investicijos į tvarumą dažnai neduoda greitos grąžos, tačiau ateityje leidžia išvengti daug didesnių nuostolių.

„Mes sodiname medžius, kurie šešėlį suteiks tik po keliolikos metų. Tai investicija į ateitį“, – sako jis. Pasak tvarumo vadovo, miestai visada buvo apie susitarimą – kaip gyventi arčiau vieni kitų, dalintis resursais ir kurti geresnę aplinką.

Šis pokalbis kviečia kiekvieną susimąstyti: ką galiu padaryti aš? Ar būtina trumpą kelionę atlikti automobiliu? Ar galiu rūšiuoti daugiau? Ar prisidėti prie bendruomenės iniciatyvų?

„Važiuodami automobiliu mes labai nepatiriame miesto. O kartais pakanka nueiti pėsčiomis ar nuvažiuoti dviračiu – ir miestas atsiveria visai kitu kampu“, – primena Nikitin.

Laidoje kalbama ne tik apie strategijas ir planus, bet ir apie kasdienius pasirinkimus, kurie kuria Vilnių – tvarų, žalią ir gyventi malonų miestą.