„Gyvenimo papartėliai“ laidos vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kalbina Vilniaus universiteto Botanikos sodo uždarojo grunto augalų kuratorę Teresę Jokšienę. Tai pokalbis, kuris kviečia sustoti ir pažvelgti į augalus ne tik kaip į dekorą ar biologinius organizmus, bet kaip į gyvybės, kultūros, religijos ir žmogaus istorijos bendrakeleivius.

Augalai – žmogaus išlikimo pagrindas

Pokalbio ašis – paprasta, bet esminė mintis: be augalų žmogus negalėtų gyventi. Jie lydi mus nuo seniausių laikų, formavo civilizacijas ir tapo neatsiejama mitų bei religijų dalimi.

„Jeigu nebūtų augalų, žmogus negalėtų gyventi. Žmogus žemėje gyvena tik dėka augalų.“

Pasak Teresės Jokšienės, istoriniai ir bibliniai pasakojimai dažniausiai siejami su Viduržemio jūros regionu, todėl daugelis ten augančių augalų vadinami rojaus sodo augalais. Juos galima išvysti ir šiandien – net ir žiemą -Vilniaus universiteto Botanikos sodo šiltnamiuose.

Rojaus sodų augalai: figmedis, lauras, kiparisas

Laidoje išsamiai aptariami augalai, turintys stiprią simbolinę reikšmę. Vienas jų – figmedis, siejamas su pirmąja nuodėme ir žmogaus sąmoningumo pradžia.

„Tas medis, kurio vaisių nuskynė Ieva, nėra įvardijamas, bet prisidengta buvo figmedžio lapais.“

Figmedis laikomas vienu seniausių kultūrinių augalų, auginamui ir maistui, ir kaip simbolis. Greta jo – lauramedis, krikščionybėje siejamas su prisikėlimu, o antikinėje kultūroje – su pergale ir šlove. Kiparisas, nuo senų laikų lydėjęs žmogų gedulo ir atsisveikinimo ritualuose, išsiskiria ir savo baktericidinėmis savybėmis.

Žiema – augalų pažinimo metas

Gruodis, pasak pašnekovės, yra ne tik švenčių, bet ir susimąstymo laikas. Nors Lietuvos klimatas neleidžia turėti atviro rojaus sodo, šiltnamiuose gyvybė nenutrūksta – čia žydi orchidėjos, noksta citrinos, granatai, figos.

„Maloniausias, gražiausias gyvenimas, žinome iš istorinių šaltinių, vyko sode.“

Laidoje taip pat keliama Vilniaus oranžerijos stokos tema – sostinė neturi viešai prieinamos erdvės, kurioje vilniečiai galėtų nuolat patirti augalų pasaulį ištisus metus.

Augalai ir žmogaus savijauta

Pokalbyje paliečiama ir mokslo sritis: augalų kvapai, eteriniai aliejai bei jų poveikis žmogaus emocinei būsenai, atminčiai ir koncentracijai. Cituojami tyrimai apie citrinmedžio aromatą ir jo poveikį darbui.

„Japonų mokslininkai įrodė, kad dirbant, kai kvepia natūraliais citrinmedžio aliejais, padaroma 70 procentų mažiau klaidų.“

Ne mažiau intriguojanti tema – augalų gebėjimas reaguoti į žmogaus emocijas ir aplinką.

„Augalai jaučia ir labai greitai reaguoja, tik mes dar nežinome, kur yra tie mechanizmai.“

Augalai kaip lygiaverčiai partneriai

Laida „Gyvenimo papartėliai“ kviečia permąstyti mūsų santykį su gamta. Augalai čia pristatomi ne kaip vartojimo objektai, o kaip lygiaverčiai gyvenimo partneriai, kuriuos verta stebėti, gerbti ir saugoti.

„Nesvarbu, koks tai augalas. Svarbu, kad mes gyvename kartu.“

Tai pokalbis, kuris ramina, įkvepia ir primena, kad net ir žiemos tamsoje galima rasti gyvybės, kvapų ir prasmių – tereikia į jas įsiklausyti.