Laidoje „Gyvenimo papartėliai“ vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kalbina žolininkę Giedrę Radzevičiūtę, kuri jau daugelį metų tyrinėja vaistinius augalus, kuria žolelių arbatas ir puoselėja lietuviškos žolininkystės tradicijas. Pokalbyje aptariamos vaistažolių naudos žmogaus sveikatai, populiariausi Lietuvoje augantys augalai, tarp jų – liepos žiedai ir šeivamedis, taip pat Joninių tradicijos, paparčio žiedo legenda bei šiuolaikinio žmogaus ryšys su gamta. Tai pasakojimas apie augalų pažinimą, sveikatingumą ir protėvių išmintį, kuri išlieka aktuali ir šiandien.

Ar lietuviai – žolininkų tauta?

Pasak Giedrės Radzevičiūtės, lietuviai išlieka viena labiausiai augalais besidominčių tautų. Nors dažnai manoma, kad žolelėmis domisi tik vyresnio amžiaus žmonės, šiandien vis daugiau jaunų žmonių ieško natūralių būdų stiprinti sveikatą, gerinti savijautą ir pažinti aplink augančius augalus.

Žmonės dažniausiai ieško vaistažolių, padedančių stiprinti imunitetą, nusiraminti, gerinti virškinimą ar lengviau įveikti peršalimo sezoną. Tačiau kartu auga ir noras geriau suprasti pačią gamtą bei jos dovanas.

„Aš pavadinčiau mūsų tautą tikrai labai žinančia apie žolynus.“

Kelias į žolininkystę

Giedrės pažintis su augalais prasidėjo dar vaikystėje Žemaitijoje. Vasaros, praleistos pievose, miškuose ir senelių sodyboje, tapo pamatu būsimai veiklai. Didelę įtaką paliko ir močiutės namuose džiovintos žolelės, kurių kvapas bei paskirtis skatino domėtis gamtos pasauliu.

Vėliau šis susidomėjimas virto rimtu mokymusi, knygomis, praktika ir nuolatiniu augalų tyrinėjimu. Šiandien Giedrė ne tik renka ir augina vaistinius augalus, bet ir kuria arbatas, veda edukacijas bei dalijasi sukauptomis žiniomis su žmonėmis.

„Jeigu žolininkas neskaitė daug knygų apie žolynus, jis negali būti žolininkas.“

Arbata – daugiau nei gėrimas

Pokalbyje aptariama, kaip teisingai ruošti žolelių arbatas ir kodėl svarbu suprasti skirtumą tarp malonaus kasdienio gėrimo ir gydomaisiais tikslais vartojamų arbatų.

Žolininkė pasakoja, kad vieniems svarbiausia arbatos skonis ir grožis, kitiems – poveikis organizmui. Todėl skiriasi tiek naudojamų augalų kiekiai, tiek plikymo būdai. Laidoje išgirsite ir praktinių patarimų, kiek laiko reikėtų plikyti žoleles, kada verta daryti pertraukas vartojant tam tikrus augalus bei kodėl svarbu stebėti individualią organizmo reakciją.

Mėgstamiausi lietuviški augalai

Paklausta apie svarbiausius augalus savo gyvenime, Giedrė išskiria tris ypatingus lietuviškos tradicijos simbolius: liepą, ramunėlę ir šeivamedį. Pasak jos, tai augalai, kurie lydėjo mūsų protėvius šimtmečius ir iki šiol išlieka vieni universaliausių pagalbininkų kasdienėje sveikatos priežiūroje.

„Liepa, šeivamedis ir ramunėlė – tai augalai, be kurių neįsivaizduoju žolininkystės.“

Gamtos galia žmogaus savijautai

Laidoje daug dėmesio skiriama ne tik pačioms vaistažolėms, bet ir buvimui gamtoje. Giedrė įsitikinusi, kad žmogui naudingi ne vien augalai, bet ir pats buvimas pievose, miškuose, prie laužo ar tarp žydinčių laukų.

Gamta padeda nusiraminti, atgauti jėgas, atsitraukti nuo kasdienio triukšmo ir geriau pajusti save. Pasak pašnekovės, šis ryšys su gamta yra ne mažiau svarbus nei arbatos puodelis ar vaistažolių mišinys.

„Gamtoje žmogus pasikrauna jėgų, o pievos ir miškai mūsų gyvenimą ilgina.“

Joninių tradicijos ir paparčio žiedo legenda

Artėjant vasaros saulėgrįžai pokalbis natūraliai pakrypsta į Joninių tradicijas. Giedrė pasakoja apie vaistažolių rinkimą šiuo laikotarpiu, vainikų pynimą, rasos simboliką ir paparčio žiedo paieškas.

Nors daugelis šias tradicijas laiko legendomis, žolininkė primena, kad svarbiausia yra ne stebuklai, o žmogaus ryšys su gamta, tikėjimas ir gebėjimas sustoti. Joninių laikotarpis, pasak jos, yra ypatingas metas atkreipti dėmesį į gamtos ciklus ir savo paties vidinę būseną.

„Aš manau, kad žiedai žmogų kviečia į žydėjimą savo gyvenime.“

Vainikai kaip gyvenimo simbolis

Pasak pašnekovės, Joninių vainikas simbolizuoja gyvybę, grožį, pilnatvę ir žmogaus norą augti. Tai ne tik šventinis atributas, bet ir priminimas, kad kiekvienas žmogus turi teisę žydėti savo gyvenime.

Vainikų pynimas tampa savotišku ritualu, leidžiančiu sustoti, įsiklausyti į save ir mintimis palinkėti gero sau bei artimiesiems.

„Kai yra vainikas ant galvos, reiškia – aš gyvenu, aš jaučiu gyvenimą.“

Ką verta rinkti pievose šiandien?

Pokalbio pabaigoje žolininkė dalijasi rekomendacijomis, kokius augalus verta rinkti vasaros pradžioje. Tarp jų – šeivamedžių žiedai, rugiagėlės, kiečiai, jonažolės, liepžiedžiai ir kiti Lietuvos pievose augantys augalai.

Svarbiausia, pasak jos, ne tik rinkti augalus, bet ir mokytis juos pažinti, suprasti jų savybes bei atsakingai naudoti. Tik tuomet vaistažolės tampa ne trumpalaike mada, o prasminga gyvenimo dalimi.

Pokalbis apie gamtą, tradicijas, sveikatą ir žmogaus ryšį su aplinka. Pokalbis, primenantis, kad kartais didžiausi atsakymai slypi ne technologijose ar skubėjime, o žydinčioje pievoje, arbatos puodelyje ir gebėjime sustoti bei įsiklausyti.