„Gyvenimo papartėliai“ laidos vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kalbina rašytoją ir architektūros istoriką dr. Marių Daraškevičių. Pokalbis apima Panemunės pilies parką ir žiemos sodą, Gelgaudų šeimos augalų kolekcijas, dvaro virtuvės tyrimus ir šiandieninę sodų priežiūros situaciją Lietuvoje.

Angliškai – kiniškas Panemunės parkas

Panemunės pilies parkas XIX a. pradžioje buvo formuojamas kaip peizažinis parkas, turėjęs ne tik angliško tipo elementų, bet ir kiniškų motyvų, pavyzdžiui, pavėsinę su raudonomis kolonomis. Tokie sodai tuo metu buvo vadinami angliškai – kiniškais. Šaltiniai rodo, kad sodo kūrimu rūpinosi Eleonora Gelgaudaitė, o to meto publikacijoje jos darbas net pateikiamas kaip pavyzdys valstybininkams.

Žiemos sodas ir 1826 metų augalų sąrašas

Pilyje buvo įrengtas ankstyvasis žiemos sodas. 1826 m. sudarytas vazoninių augalų sąrašas mini apie 40 augalų, suskirstomų į kelias grupes: žiemojančius lauke ar nešildomose patalpose, žiemą nunykstančius, kasmet atnaujinamus ir oranžerijai skirtus augalus.

Sąraše minimi japoninė aukuba, katalpa, hortenzijos, pelargonijos, citrinmedžiai, oleandrai, agavos, alavijai, kaktusai, rosmarinai, granatmedžiai ir kiti. Dauguma jų – Viduržemio jūros regiono ar kitų tolimų kraštų augalai, kai kurie tuo metu Europoje dar visai nauji. Augalai buvo ne tik kieme ar žiemosode – jie atsispindėjo ir interjero tapyboje: sienas puošė girliandos, vaisių motyvai, vijokliai.

Dvaro virtuvė ir „Didysis kaminas“

Antroje pokalbio dalyje aptariama dr. M. Daraškevičiaus knyga apie dvaro virtuvę. Virtuvė pristatoma kaip atskiras pasaulis – dažnai įrengtas atskirame pastate, skirtas tarnų darbui ir gyvenimui. Tyrimas atskleidžia, kaip virtuvė iš kuklios erdvės virto modernėjančia kulinarine laboratorija.

„Didysis kaminas“ simbolizuoja centrinę virtuvės ašį. Diskutuojama apie gartraukių ir dūmtraukių svarbą, kepyklas, įrangos kaitą ir tai, kodėl autentiškų virtuvių Lietuvoje išliko nedaug – jos buvo perstatomos, pritaikomos kitoms funkcijoms, ypač sovietmečiu.

Sodininkai ir šiandienos realybė

Kalbama apie sodininkų namukus ir jų likimus. Nors istoriškai sodininkas buvo svarbi dvaro figūra, šiandien daugelyje dvarų nėra profesionalaus sodų formuotojo, kuris kryptingai tęstų istorinę viziją. Išsakoma mintis apie galimą sisteminę priežiūrą ir konsultacinę pagalbą valstybės ar savivaldybių valdomiems dvarams.