Laidoje „Gyvenimo papartėliai“ vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kalbina drabužių kūrėją Agnę Gilytę – apie gyvenimą, kuriame telpa ir intensyvus miesto ritmas, ir gili ramybė gamtoje. Tai pokalbis apie vidinius virsmus, sąmoningumą ir asmeninį santykį su pasauliu, kuris keičiasi kartu su mumis.

Kelias į gamtą

Agnė atvirai pasakoja, kad ryšys su gamta jos gyvenime atsirado ne iš karto – tai buvo palaipsnis procesas, sustiprėjęs pandemijos laikotarpiu. Gyvenimas sodyboje, buvimas miške ir paprasti kasdieniai ritualai padėjo atrasti naują santykį su savimi.

„Miškas yra mano draugas, miškas yra mano terapeutas, miškas yra mano patarėjas.“

Gamtos artumas tapo ne tik poilsio forma, bet ir būdu išvalyti mintis, sulėtėti ir atkurti vidinę pusiausvyrą.

Miesto ir gamtos balansas

Nors Agnė vertina gamtą, ji taip pat stipriai jaučia ryšį su Vilniumi – miestu, kuriame užaugo ir gyvena. Pokalbyje atsiskleidžia gebėjimas derinti du skirtingus pasaulius: intensyvų darbą ir lėtą buvimą.

„Penktadienį atvažiuojam ir šeštadienio rytą jau būnam nusipurtę miestą.“

Šis kontrastas leidžia ne tik pailsėti, bet ir grįžti į kasdienybę su nauja energija.

Kūryba ir įkvėpimas

Gamtos estetika ir ritmas neišvengiamai atsispindi Agnės kūryboje. Nors įkvėpimas ne visada yra sąmoningas, jis veikia giliai – per patirtis, spalvas ir būsenas.

„Kai tiek daug laiko praleidi gamtoje, kūryba tiesiog ateina lengviau.“

Kūrybiškumas čia suvokiamas ne kaip pastanga, o kaip natūrali būsena, kuri atsiranda tada, kai žmogus yra „pasikrovęs“.

Motinystė ir gyvenimo organizavimas

Agnė dalijasi savo požiūriu į motinystę – be idealizavimo, bet su daug sąmoningumo. Ji atvirai kalba apie tai, kad svarbiausia yra ne tobulas vaidmenų atlikimas, o autentiškas ryšys su vaikais.

„Mano vaikai žino, kad kai mama yra laiminga, tada ir jiems yra gerai.“

Balansas čia atsiranda per organizaciją, aiškius prioritetus ir gebėjimą leisti sau būti netobulai.

Energija, pokyčiai ir vidinis balsas

Pokalbyje daug dėmesio skiriama vidinei energijai ir nuolatiniam judėjimui. Agnė pasakoja apie savo prigimtinį aktyvumą, bet taip pat pabrėžia poilsio svarbą.

„Kartais reikia viską sustabdyti ir leisti sau pailsėti – tai yra sunkiausia, bet būtina.“

Ji taip pat kalba apie naujų patirčių paiešką, išėjimą iš komforto zonos ir gebėjimą klausytis savęs.

Šis pokalbis – tai kvietimas pažvelgti į gyvenimą be griežtų taisyklių. Tai priminimas, kad balansas nėra statiška būsena, o nuolatinis judėjimas, kuriame svarbiausia – ryšys su savimi, aplinka ir tuo, kas iš tikrųjų svarbu.