Laidoje „Grojantis miestas“ vedėja Simona Jančaitytė kalbina Inarą – atlikėją, kurios muzika gimsta iš asmeninių patirčių, vidinių lūžių ir drąsos pagaliau rinktis save. Pokalbis atskleidžia ne tik kūrybinį kelią, bet ir žmogų, ilgą laiką gyvenusį tarp baimės ir noro dainuoti.

Inara atvirai pasakoja, kad sprendimas pradėti solinę karjerą atėjo tik prieš kelerius metus – tada, kai tapo aišku, jog gyvenimas pagal kitų lūkesčius nebegali tęstis.

„Aš supratau, kad turiu daryti tai, ką mano širdis sako, nes tik tokiu atveju būsiu laiminga.“

Sceninis vardas – ne atsitiktinumas

Pokalbyje atskleidžiama ir sceninio vardo Inara istorija. Tai ne tik gražiai skambantis vardas, bet ir prasmingas simbolis, atspindintis atlikėjos asmenybę, meilę gyvūnams ir gyvenimo audras.

„Kai ištariau vardą Inara, perbėgo šiurpuliukai. Supratau – čia mano vardas.“

Kūryba be taisyklių: dainos kaip gyvenimo dienoraštis

Inaros kūrybinis procesas neturi griežtų rėmų – dainos gimsta naktimis, iš sapnų, netikėtų minčių ar stiprių emocijų. Visos dainos – tarsi chronologinis gyvenimo pasakojimas.

„Kas pas mane įvyksta gyvenime, tą aš ir rašau.“

Vienas ryškiausių kūrinių – daina „Pinklės“, gimusi iš pirmosios meilės prisiminimų ir jaunystės laisvės jausmo.

„Paleisk mane“ – daina apie išsilaisvinimą

Didelė pokalbio dalis skiriama naujausiam singlui „Paleisk mane“ – dainai, kuri gimė greitai, bet iš labai gilių patirčių. Tai kūrinys apie sprendimą paleisti tai, kas slegia, ir apie viltį po tamsos.

„Aš norėjau paleisti žmogų, išlaisvinti save, nes jaučiau, kad nebegaliu kvėpuoti.“

Inara siunčia žinutę klausytojams – nebijoti žengti sunkių, bet reikalingų žingsnių.

Scena, patirtys ir darbas su vaikais

Laidoje prisimenami ir „X Faktoriaus“ laikai, ilgametis darbas back vokaliste didžiosiose arenose bei pedagoginė veikla. Darbas su vaikais, pasak Inaros, tapo neatsiejama jos augimo dalimi ir padėjo atrasti vidinį stuburą.

„Jeigu ne vaikai, aš tikrai nebūčiau tuo, kuo esu dabar.“

Žinutė klausytojams

Pokalbio pabaigoje Inara dalijasi palinkėjimu – sustoti, išjausti akimirką ir nebijoti gyventi pagal savo širdį.

„Mes gyvenam savo gyvenimą patys – niekas kitas už mus jo nenugyvens.“