Laidoje „Grojantis miestas“ vedėja Simona Jančaitytė kalbina grupės „Arklio Galia“ narius apie dvidešimt metų trunkančią kūrybinę kelionę, spontaniškumą, improvizaciją ir artėjantį jubiliejinį koncertą „Menų fabrike Loftas“. Pokalbis – atviras, gyvas ir kupinas ironijos, kaip ir pati grupė.

Pavadinimas, kuris prilipo

Grupės vardas gimė spontaniškai ir be ilgų strategijų. Kaip patys sako, tai buvo frazė, kuri tiesiog „prilipo“ ir liko dviem dešimtmečiams.

Pavadinimas kilo iš visiško spontaniškumo, iš kažkokio pokalbio nuotrupos… Tai tiesiog frazė, kuri bekalbant prilipo ir jau 20 metų tiesiasi.

Anot pašnekovų, šiame žodžių junginyje slypi ir ironija, ir laukinė energija, ir tam tikras žvilgsnio poslinkis – nedidelis kalbinis pokytis, kuris iškart suteikia savitą charakterį.

Muzika kaip gyvas organizmas

„Arklio Galia“ apie save kalba kaip apie gyvą organizmą – augusį, klydusį, besikeičianį, bet niekada neišsižadėjusį savo pradžios impulso. Per dvidešimt metų keitėsi nariai, skambesys, kontekstai, tačiau išliko pagrindas – kūryba čia ir dabar.

Mes visą laiką tiesiam, lekiam toliau ir dalį tų dainų, kurias sukūrėm, kai mums buvo šešiolika, dar saugom širdyse.

Grupė neslepia – pirmasis koncertas mokyklos laikais buvo stiprus lūžis. Išbandžius sceną tapo aišku, kad muzika yra ne tik hobis, bet ir gyvenimo būdas.

Improvizacija kaip kūrybos metodas

Didelė dalis „Arklio Galios“ kūrybos gimsta iš improvizacijos. Kiekviena repeticija prasideda nuo laisvo džiamo – be plano, be išankstinių susitarimų. Iš tokio spontaniško grojimo gimsta idėjos, kurios vėliau tampa dainomis.

Mes kiekvieną repeticiją pradedam nuo džiamo. Sueinam, paplepam, kažkas pradeda grot, ir viskas išsirutulioja.

Yra kūrinių, kurių tekstai – taip pat improvizuoti. Daina „Kai aš buvau labai mažas“ kiekvieną kartą skamba kitaip, nes jos tekstas scenoje kinta.

Tekstas yra improvizuotas ir kiekvieną kartą būna kitoks – neįmanoma jo išmokti mintinai.

Grupė sąmoningai leidžia sau klysti, eksperimentuoti ir žaisti – būtent iš to, jų manymu, gimsta autentiškumas.

Nuo SMS kvietimų iki socialinių tinklų

Per 20 metų pasikeitė ne tik muzika, bet ir pati industrija. Grupė prisimena laikus, kai į koncertus kviesdavo masinėmis SMS žinutėmis ar klijuodavo plakatus mieste.

Šiandien tenka taikytis prie socialinių tinklų algoritmų, komunikacijos tempo ir nuolatinio matomumo reikalavimo. Tačiau, kaip sako patys, jie visada jautėsi šiek tiek šone nuo didžiosios industrijos taisyklių – veikė sava trajektorija.

20-mečio koncertas: nostalgija ir nauja energija

Jubiliejinis koncertas „Menų fabrike Loftas“ – didžiausias grupės organizuotas renginys per visą istoriją. Scenoje pasirodys ne tik dabartiniai nariai, bet ir buvę grupės muzikantai, taip pat – pučiamųjų sekcija, choras ir netikėtos kolaboracijos.

Bus ašarų tiek džiaugsmo, tiek nostalgijos. Ir, aišku, alaus baras.

Grupė pripažįsta – atrinkti repertuarą buvo vienas sunkiausių darbų. Dainų – daugiau nei šimtas, o laikas ribotas.

Bandėm atrinkti esencialias dainas, pasižiūrim – jau gaunas per daug. Skaudžiai atmetinėjom.

Koncerte susitiks dvi kryptys – praeities nostalgija ir dabarties gyvybė. Net ir senos sudėties narių sugrįžimas atvėrė užmirštus skambesius ir emocijas.

Ritualai, humoras ir „mojonezas“

Prieš koncertus grupė neturi griežtų ritualų, tačiau svarbiausia – gera nuotaika ir tarpusavio palaikymas. Laukimo tarp garso patikros ir koncerto laiką jie vadina „mojonezu“ – šį terminą perėmė iš kolegų ir net sukūrė apie tai dainą.

Visa tai atspindi jų požiūrį – muzika yra patirtis, bendrystė ir žaidimas, kuriame svarbiausia gyvumas.

Palinkėjimas klausytojams

Pokalbio pabaigoje „Arklio Galia“ klausytojams linkėjo paprastų, bet svarbių dalykų:

Linkiu būti supratingiems vieni kitiems ir skaniai valgyti pusryčius.

Būkit smalsūs, domėkitės ir galvokit apie pasaulį – jis dar nepažintas.

Tai – grupė, kuri per 20 metų išliko smalsi, atvira ir gyva. Ir, panašu, dar tikrai nesiruošia sustoti.