Naujausia Giedrės daina „Jokiam žemėlapio kampe“ klausytojus pasiekė vos prieš kelias dienas, tačiau jau spėjo sulaukti šiltų reakcijų. Laidoje „Grojantis miestas“ atlikėja atvirai pasakoja apie kūrinio gimimą, kūrybos procesą, vaikystės prisiminimus ir simbolius, slypinčius tiek dainoje, tiek jos vaizdo klipe.

Pokalbyje su Simona Jančaityte Giedrė atskleidžia, kad premjeros jai visuomet kelia dvejopus jausmus. Nors džiugu pristatyti naują kūrybą klausytojams, pats kūrybos procesas jai yra daug artimesnis nei galutinis rezultato paleidimas į pasaulį.

„Kai įvyksta visa tai, man labai malonu padovanoti savo klausytojams naujos kūrybos, bet tuo pačiu jaučiu šiokį tokį keistą jausmą. Man labiau patinka pats kūrybinis procesas.“

Dainos pavadinimo istorija

Vienas pirmųjų klausimų pokalbyje buvo apie neįprastą kūrinio pavadinimą. Kaip pasakoja Giedrė, jis gimė ne iš karto. Iš pradžių buvo sukurta pati daina, o tik vėliau prasidėjo tinkamo pavadinimo paieškos.

Galiausiai pasirinktas „Jokiam žemėlapio kampe“ tapo ne tik išskirtiniu pavadinimu, bet ir pagrindine viso kūrinio metafora. Pasak atlikėjos, dainoje pasakojama žmogaus augimo istorija ir kelias per gyvenimą.

„Kai gimstame, visi gauname žemėlapius. Per gyvenimą turime išmokti juos skaityti, kad surastume savo geriausią vietą.“

Ši mintis tapo pagrindine kūrinio ašimi. Dainoje kalbama apie pasirinkimus, krypties paieškas ir tai, kaip kiekvienas žmogus bando suprasti savo gyvenimo maršrutą. Pasak Giedrės, kiekvienas mūsų gauna savotišką gyvenimo atlasą, kurį tenka skaityti ir interpretuoti savarankiškai.

Ar dainoje yra pačios Giedrės istorijos?

Paklausta, kiek naujajame kūrinyje yra autobiografinių detalių, atlikėja neslepia – savęs savo kūryboje ji randa visada. Būtent asmeninės patirtys dažniausiai tampa atspirties tašku kuriant tekstus ir muzikines istorijas.

„Kiekvienoje mano dainoje yra manęs. Dažniausiai kuriu iš to, kas yra ranka pasiekiama, ką matau, ką išgyvenu.“

Vis dėlto atlikėja pabrėžia, kad dainoje slypi ne tik jos pačios patirtys. Ji tiki, jog kūrinio tema yra universali, todėl kiekvienas klausytojas joje gali atrasti dalelę savo istorijos, prisiminti svarbius gyvenimo etapus ar vidines paieškas.

Kūrybos baimės po didelių sėkmių

Pokalbio metu Giedrė paliečia ir jautrią kūrėjams temą – baimę po didelės sėkmės nebesukurti nieko tokio stipraus. Po itin daug dėmesio sulaukusios dainos „Jei Dievai būtų gimusi dukra“ atlikėja jautė tiek klausytojų lūkesčius, tiek vidinį spaudimą.

„Daugeliui muzikantų pažįstamas jausmas – o jeigu daugiau nieko nebesukursiu?“

Tačiau kūrybinė pauzė netruko ilgai. Sugrįžusi prie savo užrašų, minčių ir per daugelį metų sukauptų idėjų, Giedrė suprato, kad istorijų dar liko labai daug. Taip gimė ir naujasis kūrinys, kviečiantis klausytojus leistis į asmeninę kelionę.

Vaikystės prisiminimai, tapę vaizdo klipo pagrindu

Didelė pokalbio dalis buvo skirta ir dainos vaizdo klipui, kuris išsiskiria kinematografiška nuotaika bei jautria istorija. Šio klipo ištakos slypi pačios atlikėjos vaikystės prisiminimuose.

Giedrė prisimena laiką, kai gyveno šalia Vilniuje veikusio Aido kino teatro. Dar būdama vos kelerių metų ji lankydavosi kino seansuose ir žiūrėdavo indiškus filmus, kurių vaizdai ir emocijos išliko atmintyje iki šiol.

„Pagalvojau, kokia graži metafora – vaikas sėdi kine ir mokosi gyvenimo dramos iš indiškų filmų.“

Ši idėja tapo pagrindu vaizdo klipo istorijai. Režisierė Greta Griniūtė ją išplėtojo į pasakojimą apie mergaitę, kuri per kiną ir vaizduotę mokosi pažinti pasaulį, jo jausmus ir sudėtingumą.

Stebuklingi sutapimai filmavimo aikštelėje

Filmavimo metu netrūko ir simbolinių sutapimų. Vienas įsimintiniausių – klipe panaudota indiško filmo juosta, kuri buvo sukurta tais pačiais metais, kai gimė pati Giedrė.

Atlikėja prisipažįsta, kad tokie sutapimai jai atrodo prasmingi ir primena, jog gyvenime egzistuoja dalykai, kurių neįmanoma paaiškinti vien logika.

„Aš daug stebuklų tikiu. Jeigu gyventi tik pagal faktus, tada būtų labai nuobodu.“

Vaizdo klipe Giedrė įkūnija kino mechanikę – žmogų, kuris paleidžia filmą ir leidžia istorijai prasidėti. Ši detalė natūraliai susijungė su pagrindine dainos metafora.

„Jeigu muzikinėje dalyje sakau, kad kiekvienas gimstame su savo žemėlapiu, tai klipe atsirado mintis, kad kiekvienam gimusiam būna paleistas jo gyvenimo filmas.“

Pasak atlikėjos, būtent šis simbolis tapo dar viena prasminga jungtimi tarp dainos ir vaizdo klipo pasakojimo.

Klausimai, o ne atsakymai

Pokalbio pabaigoje Giedrė nesiekia pateikti vieno teisingo atsakymo ar paaiškinti, kaip reikėtų suprasti jos kūrybą. Priešingai – ji kviečia kiekvieną žmogų susikurti savąją interpretaciją.

„Noriu, kad žmonės išsineštų klausimus.“

Anot atlikėjos, būtent klausimai skatina augimą, padeda geriau pažinti save ir ieškoti savosios vietos gyvenimo žemėlapyje. Todėl „Jokiam žemėlapio kampe“ tampa ne tik muzikiniu kūriniu, bet ir kvietimu stabtelėti, pažvelgti į savo nueitą kelią bei pagalvoti, kur link norisi judėti toliau.