„Genijų šlepetės“ laida, kurioje pianistas Simonas Poška kviečia klasikinės muzikos meistrus nusimesti koncertinius batelius ir pasikalbėti apie tai, kas slypi už scenos šviesų. Šįkart – išskirtinis pokalbis su pianiste, pedagoge ir festivalių kūrėja Guoda Gedvilaite, kurios energija, kūrybiškumas ir meilė muzikai įkvepia visus aplink.

Nuo Druskininkų iki Frankfurto: muzikinės kelionės pradžia

Guodos kelias į muziką prasidėjo anksti – būdama vos šešerių ji gimtadienio proga gavo pianiną.

„Nieko kito neliko, kaip praleisti daug valandų su tuo instrumentu,“ – šypsosi pianistė.

Vaikystę ji praleido menininkų šeimoje – mama buvo režisierė, tėtis choreografas.

„Tai, kad augau tarp scenos žmonių, matyt, užkodavo norą jungti skirtingus menus.“

Studijos Frankfurto muzikos akademijoje atvėrė duris į kitokį kūrybos pasaulį – ten ji pirmą kartą iš arti pamatė, kaip muzika gali susilieti su teatru, šokiu ir režisūra.

„Frankfurte mus visus – muzikantus, aktorius, šokėjus – jungė viena erdvė. Tas tarpdiscipliniškumas mane užkabino visam gyvenimui.“

Klaros Šuman salonai – kai klasika atgyja scenoje

Guodos kūrybinė vizija išaugo į teatrališkus koncertus, kuriuose klasikinė muzika virsta gyvu pasakojimu. Jos garsiausias projektas – „XIX amžiaus Klaros Šuman salonai“, atgaivinantys XIX a. muzikos atmosferą.

„Klara Šuman man yra tarsi slapta mokytoja. Ji buvo pianistė, kompozitorė ir aštuonių vaikų mama – tokia stipri, tokia viską spėjanti. Norėjau būti panaši,“ – teigia Guoda.

Šiuose salonuose susipina muzika, istorijos, kostiumai ir vaidmenys. Scenoje pasirodo ne tik pianistai, bet ir aktoriai, kurie įkūnija istorines asmenybes – nuo Bramso iki Listo.

„Atlikėjas, įsikūnijęs į personažą, iš naujo atranda muziką. Tai ne tik koncertas – tai kelionė laiku,“ – priduria ji.

Festivalis „Žaižaruojančių žiežirbų žaismas“ – muzikos šventė Vilniaus širdyje

Guodos entuziazmas išsiplėtė už koncertų ribų – ji tapo festivalio „Žaižaruojančių žiežirbų žaismas“ įkūrėja ir meno vadove. Festivalis vyksta Vilniaus Rotušėje, o kiekvienais metais turi savo temą.

„Norėjau sukurti kažką, kas sujungtų jaunimą, profesionalus ir klausytojus. Rotušė – tarsi miesto širdis, o muzika ją pripildo gyvybės,“ – sako Guoda.

Ateinantis, jau ketvirtasis festivalis (2026 m.) bus skirtas gamtos temai – „Gamtos muzika“. Pianistė pasakoja:

„Esu gamtos žmogus – indienė, vaikštau basa. Gamtos įkvėpimas man labai svarbus, o muzika yra būdas kalbėtis su gamta. Norisi, kad festivalio koncertai primintų mums, kiek daug iš jos imame ir kaip mažai grąžiname.“

Pedagogika – gyvenimo misija

Be koncertinės veiklos, Guoda aktyviai dėsto Frankfurto muzikos akademijoje, veda meistriškumo kursus Lietuvoje ir užsienyje, bei nuolat kviečia jaunus muzikantus į savo projektus.

„Aš noriu kažką duoti jaunam žmogui – pakviesti į sceną, suteikti pasitikėjimo. Tai misija, kuri mane džiugina,“ – sako pianistė.

Ji tiki, kad lietuviškas muzikinis ugdymas išsiskiria nuoširdumu ir gilumu:

„Lietuvos mokytojai dirba neskaičiuodami valandų. Mūsų jaunimas natūraliai myli muziką, o kai pasiūlai ką nors sukurti – jie visada pasirašo.“

Guoda dažnai primena savo studentams:

„Niekada nesilygink su kitais. Tu esi unikalus. Tai, ką darai, turi vertę, nes darai kitaip nei visi.“

Energijos paslaptis – judėjimas ir jaunystės dvasia

Nepaisant įtempto ritmo, Guoda spinduliuoja energija ir pozityvumu. Ji juokiasi, kad jaunystės pojūtį išlaiko bėgiodama Vingio parke:

„Porą kartų per savaitę apsuku ratą aplink parką – tas judėjimas duoda energijos dviem, trim dienom. Po to galiu produktyviai dirbti, mokyti, koncertuoti.“

Simono Poškos laidoje „Genijų šlepetės“ Guoda atsiskleidžia ne tik kaip atlikėja, bet ir kaip žmogus – jautrus, gyvas, nuoširdus. „Aš – paprasta mergaitė iš Druskininkų. Nei genijė, nei profesorė. Tiesiog myliu tai, ką darau, ir noriu tuo dalintis,“ – sako ji.