Laidoje „Genijų šlepetės“ pianistas Simonas Poška kalbina išskirtinį Lietuvos atlikėją, tarptautiniu mastu pripažintą pianistą, pedagogą, festivalių meno vadovą ir kūrybinį eksperimentatorių Gintarą Januševičių. Jo vardas jau seniai siejamas su neįprastais klasikinės muzikos formatais, netikėtais sceniniais sprendimais ir visišku tikėjimu tuo, ką darai scenoje.
Kaip pats sako: „Man turi būti įdomu, man turi būti smagu. Aš turiu išeiti į sceną ir pristatyti tai, kuo pats tikiu.“

Scena – ne pakyla, o vieta, kurioje susitinka žmonės

Gintaras atvirauja, kad jam scena nėra hierarchijos vieta. Tai erdvė, kurioje menininkas ir publika tampa bendrakeleiviais.
„Aš pasitikiu publika. Aš tikiu, kad ateis žmonės, kurie mąsto panašiai ir nori tos pačios patirties kaip aš.“
Jis nesiekia būti virš žmonių – priešingai, siekia būti šalia jų. Koncertai, kuriuose nebijoma kalbėti, juokauti, paaiškinti ar užmegzti ryšį, Gintaro akimis yra natūralūs ir artimi šiuolaikiniam klausytojui. Tai nėra tradicinis, akademiškas, „nutolęs“ formatas. Tai susitikimas, kuriame muzika tampa žmogaus istorija.

Kaip gimsta programos, kurios nepanašios į nieką kitą

Gintaro kuriamos koncertinės programos jau tapo savotišku ženklu: jos visada turi naratyvą, ryškų personažą, dramaturgiją, dažnai įsitraukia literatūra, teatro elementai, net kvapai ar vizualinės scenos detalės.
Tarp ryškiausių pastarųjų metų programų – „Mažasis princas“, Lietuvos klausytojų sutiktas labai šiltai. Gintaras prisipažįsta ilgai ieškojęs šios programos formos, kol galiausiai suprato, kaip pasaką paversti muzikinės kelionės ašimi.

Naujausia jo programa „FREYLEKH!“ – asmeniškas atsigręžimas į savo žydiškąsias šaknis ir noras pažinti kompozitorius, kurie kūrė šios kultūros muziką. Tai ir muzikinis tyrinėjimas, ir savotiškas dialogas su šeimos istorija.

Be to, artėja simbolinis metų koncertas „25 BISAI“, skirtas pažymėti 25 Gintaro metus scenoje. Tai bus šventė ir žiūrovui, ir pačiam atlikėjui – savotiškas atsigręžimas į nueitą kelią.

Nuo Vokietijos salonų iki Lietuvos koncertų salių

Itin didelę įtaką atlikėjui padarė gyvenimas Vokietijoje. Būtent ten jis pirmąkart pamatė saloninius koncertus, kuriuose muzikantas kalba su publika, bendrauja, kuria gyvą, neformalų ryšį.
„Vokietijoje tai buvo įprasta – išeiti į sceną ir bent jau pasisveikinti. Žmonės laukė to žmogiškumo.“
Ši patirtis tapo viena svarbiausių priežasčių, kodėl Gintaras savo koncertuose renkasi artumą ir paprastumą.

Klaipėda Piano Masters – akademija, keičianti jauno muzikanto suvokimą

2016 m. Gintaras įkūrė fortepijono akademiją Klaipėda Piano Masters – vietą, kurioje pianistai mokosi ne tik amato, bet ir to, kas slypi už scenos.
„Mūsų regione žmonės gerai išmokomi amato – bet nežino, kas lauks, kai užvers akademijos duris.“
Akademijoje dėstoma scenos psichologija, sceninis kalbėjimas, savireklama, karjeros vadyba, kūno priežiūra, darbo su streso valdymu principai. Tai žinios, kurių Gintarui pačiam trūko jaunystėje, todėl šiandien jis siekia, kad jauni muzikantai pradėtų savo kelią sąmoningiau.

Jis pastebi, kad keičiasi ir jaunųjų pianistų mąstymas – jie vis aktyviau rūpinasi fizine sveikata, poilsiu, gyvenimo būdu. Tai nauja karta, kuriai nebeužtenka vien technikos – jiems svarbus ir psichologinis, ir kūrybinis pasiruošimas.

Konkursai – reikalingi, bet ne visada šviesūs

Gintaro prisiminimai iš konkursų, kaip jis sako, nėra romantiški.
„Konkursai yra sudėtingi, reikalingi, bet ten šviesos mažai.“
Vis dėlto ši patirtis jam davė daug – užgrūdino ir padėjo suprasti, kaip veikia vertinimo sistema, kaip svarbu turėti ausį detalėms, kaip svarbu būti nuoširdžiu savo interpretacijose.

Jau dirbdamas žiuri nariu jis pastebi:
„Kartais žmogus viską groja greitai, tiksliai, bet neturi ausies, kurios reikia menininkui. Tai išduoda smulkiausios detalės.“

Būti savo vadybininku – ne pasirinkimas, o būtinybė

Gintaras įsitikinęs, kad šiuolaikinis atlikėjas turi mokėti tvarkyti savo karjerą pats, bent jau pradžioje.
„Net jei vėliau turėsi agentą, pradžioje turi pats susipažinti su publika, su savo vardu ir atsakomybe.“

Jis rašo savo naujienlaiškius, socialinių medijų pranešimus, pats bendrauja su klausytojais. Tai, kaip pats sako, yra pagarba žmogui, kuris ateina į koncertą ir skiria savo laiką.

Daug veiklų – viena kryptis: muzika turi pasiekti žmogų

Nors Gintaro veiklų sąrašas įspūdingas – koncertai, edukacija, festivaliai, radijo laidos, naujų programų kūrimas – jis tikina, kad viskas sueina į vieną tašką.
„Aš turiu jums kažką įdomaus. Ir visi keliai veda į tą patį.“

Todėl ateityje jis svajoja mokytis vargonų, galbūt studijuoti režisūrą. Ne dėl karjeros, o dėl smalsumo: noro suprasti ir atrasti daugiau.