Kaip atrodo gyvenimas, kai vienu metu valdai du verslus, ruošiesi Europos jėgos trikovės čempionatui ir dar stengiesi išlaikyti kasdienybės balansą? „Drąsiai.Dabar!“ laidos vedėja Augustė Varonenkė kalbina Jekateriną Chvorostovą – verslininkę, turinio kūrėją, mokymų centro IamJunior vadovę ir jėgos trikovės atletę, kurios gyvenime technologijos, sportas ir asmeninis augimas dera į vieną veikiančią sistemą.

Tai pokalbis apie drąsą rizikuoti, kūno ir proto discipliną, emocinį sąmoningumą ir siekį kasdien tapti šiek tiek stipresne – tiek fiziškai, tiek dvasiškai.

Iš finansų į verslus ir startuolių pasaulį

Prieš vos kelerius metus Jekaterina dirbo finansų sektoriuje. Tai buvo stabilus, bet kūrybos stokojantis darbas, kuris galiausiai atvedė prie didesnio klausimo – ar tikrai tai jos vieta?

„Samdomas darbas išsiurbė iš manęs visą energiją. O kai pradėjau daryti tai, kas man iš tiesų patinka, energijos atsirado dvigubai daugiau.“

Šiandien ji vadovauja mokymų centrui IamJunior, kuriame padeda žmonėms tobulinti technologinius įgūdžius ir kartu vysto tarptautinį startuolį, kuriam talkina net „Google“ komanda.

„Verslas yra apie riziką. Jeigu tu nerizikuoji – tu ir nieko negauni.“

Jekaterina atvira: sėkmė neatsiranda iš komforto. Būtent rizika, nežinomybė ir nuolatinis augimas ją motyvuoja labiausiai.

„Be didelių tikslų man nuobodu. Jeigu nėra tos ugnelės, man sunku motyvuotis.“

Sportas kaip gyvenimo filosofija

Be verslo Jekaterina intensyviai ruošiasi Europos jėgos trikovės čempionatui. Jos požiūris į sportą – tarsi į antrą darbą.

„Sportą vadinu pusės etato darbu. Tai ne tik salė, bet ir mityba, masažai, rutina, poilsis.“

Sportas jai suteikė ne tik fizinę jėgą, bet ir psichologinį atsparumą.

„Kartais atrodo, kad neturi jėgų, bet ateini į salę – ir pasirodo, kad gali daugiau, nei manei.“

Ši patirtis persikelia ir į verslą: ji moko nepasiduoti, išlikti ramiai, kai viskas aplink vyksta greitai.

„Verslas ir sportas labai panašūs – vieną dieną viskas sekasi puikiai, kitą atrodo, kad eini atgal. Bet ilgoje perspektyvoje vis tiek kyli į viršų.“

Balanso paieškos

Tarp varžybų, susitikimų ir strateginių sprendimų Jekaterina išmoko ne tik dirbti, bet ir ilsėtis.

„Žinau, kad žmogus, kuris perdega, nieko gero nepadarys. Todėl sąmoningai stabdau save, kai jaučiu, kad einu per greitai.“

Jos diena griežtai struktūruota – rytą ji pradeda mankšta, pasivaikščiojimu su šunimi, sveikais pusryčiais ir meditacija. Vakare – dar vienas pasivaikščiojimas, kvėpavimo pratimai, poilsis.

„Mano diena pavyksta tik tada, kai turiu rutiną. Be jos jaučiu, kad prarandu pusiausvyrą.“

Net pasivaikščiojimus ji paverčia produktyviais – dažnai tai laikas diskusijoms su verslo partneriu. „Čia du viename: pailsi ir suplanuoji savaitę.“

Emocijos, intuicija ir kūno klausymasis

Jekaterina kalba ir apie emocinį atsparumą. Nors jos gyvenimo tempas spartus, ji vis labiau vertina sustojimo momentus.

„Jeigu atsikeliu su nerimu, padeda meditacija. Jeigu nepavyksta nusiraminti – rašau.“

Rašymas, dėkingumo žurnalas, kvėpavimai, meditacijos – tai įrankiai, padedantys paleisti įtampą.

„Kartais atrodo, kad neturiu laiko meditacijai, bet iš tiesų neturiu laiko jos nedaryti.“

Kūnas, pasak jos – geriausias kompasas. Kai pervargsta, jis siunčia aiškius signalus.

„Kai jau fiziškai pradeda pykti, kai sunku mąstyti – žinau, kad reikia sustoti.“

Drąsa veikti ir pasitikėjimas savimi

Jekaterina atrodo tarsi įkūnijimas šiuolaikinės moters, kuri geba būti stipri, švelni, racionali ir intuityvi vienu metu. Ji kuria technologinius sprendimus, kelia svorius, augina komandą, o netolimoje ateityje – planuoja plėsti verslą į tarptautines rinkas.

Kai klausiu, kas ją labiausiai varo pirmyn, ji atsako paprastai:

„Mano gyvenime turi būti iššūkiai. Kai viskas stabilu – man nabodu.“

O paklausta, kaip reaguoja į nesėkmes, nusišypso:

„Jei nepasiseka, tai tik signalas, kad kitą kartą pavarysiu geriau.“