„Drąsiai. Dabar!“ laidos vedėja Augustė Varonenkė kalbina Aurimą Mikalauską – audioteka.lt įkūrėją, tinklalaidės „PIN“ kūrėją ir tėtis. Atvirame, nuoširdžiame pokalbyje Aurimas dalijasi vidinėmis būsenomis, kurios dažnai lieka nematomos net tada, kai iš šalies atrodo, kad žmogaus gyvenimas – tikra sėkmės istorija.

Nors jo verslai auga, šeima klesti, o projektai sulaukia milžiniško palaikymo, pats Aurimas pripažįsta, kad pastaruoju metu jaučiasi patekęs į užsitęsusią emocinę ir fizinę įtampą.

„Aš dabar esu didžiuliam pasimetime. Atrodytų, kad viskas gyvenime nuostabu, bet viduje jaučiuosi pavargęs,“ – dalijasi Aurimas.

Nuovargio kilmė: kai „geras gyvenimas“ tampa per intensyvus

Aurimas atvirai pasakoja, kaip sėkmingas profesionalus gyvenimas kartais užgožia žmogiškus poreikius – tylą, poilsį, atsitraukimą.

Jis prisipažįsta, kad esantis introvertas, kuriam būtinas laikas su savimi, tačiau pastaraisiais metais jo tiesiog nebeliko.

„Aš esu introvertas. Man labai reikia tylos, laiko sau. O jo su mažais vaikais beveik nesusikuriu,“ – sako jis.

Šis uždaras ratas sukuria būseną, kurią atpažįsta daugelis šiuolaikinio tempo žmonių: viskas lyg ir gerai, bet viduje – įtampa ir sunkiai paaiškinamas klausimas: „O apie ką visa tai?“

Tikrasis poilsis – ne tingėjimas, o išgyvenimo mechanizmas

Aurimas pasakoja, kad jam tikras poilsis yra visiškas atsiribojimas nuo darbo, skaitmeninių blaškymų ir socialinių tinklų.

„Tikrą poilsį jaučiu tik tada, kai dviem savaitėm dingstu iš darbo, neimu telefono į rankas, nekeliu nieko į socialinius tinklus,“ – dalijasi jis.

Nors tokios pertraukos planuotos, realybėje jos dažnai neįvykdavo. Rezultatas – ne tik kūno, bet ir nervų sistemos išsekimas.

Tėvystė: džiaugsmas, kuris taip pat reikalauja jėgų

Šeima Aurimui – didžiausias džiaugsmas. Jis kalba apie tėvystės prasmę ir fiziologinį ryšį, kurio neįmanoma nusakyti žodžiais.

Tačiau kartu tai yra etapas, reikalaujantis intensyvios energijos, nuolatinio dėmesio ir daug atsakomybės.

„Maži vaikai… jie tikrai okupuoja laiką. Tai gražu, bet ir labai intensyvu,“ – sako Aurimas.

Jis augina tris vaikus: du mažylius ir paauglį. Skirtingi jų etapai reikalauja skirtingo jo dalyvavimo, ir tai kuria naują kasdienybės ritmą.

Ženklai, kad metas keisti kryptį

Aurimas kalba apie kūno siunčiamus signalus, kurie neretai pasirodo anksčiau už psichologinius suvokimus.
Vienas ryškiausių ženklų – ryto jausmas, kai jėgų nėra net po gero miego.

„Atsikeli, laikrodis rodo, kad išsimiegojai puikiai, o pečiai nusvyra. Galvoji – dar viena diena. Tai ženklas, kad kažkas tikrai ne taip,“ – dalijasi jis.

Šis kūniškas suvokimas jam tapo pagrindiniu kompasu priimant sprendimus.

Kelias su širdimi: apie vidinį kompasą ir sprendimus

Pokalbio metu Aurimas pasakoja apie vieną svarbiausių savo atradimų – gebėjimą pajusti, kuriuo keliu eiti.

„Aš nežinau, ar tai teisingas kelias, bet mano kūnas žino. Jei jis plečiasi – einu. Jei susitraukia – vadinasi, ne ten,“ – sako jis.

Tai tapo jo sprendimų filosofija ir versle, ir gyvenime.

Apie drąsą sustoti

Šis pokalbis – apie tai, ką dažnai nutylime: kad net turėdami daug džiaugsmų ir laimėjimų galime jaustis pasimetę, pavargę ar praradę kryptį.
Aurimas neslepia – sustoti ir žiūrėti į save kartais yra drąsiausias sprendimas.

„Visi keliai niekur neveda. Bet vieni turi širdį. Ir jeigu eini tuo keliu, kuris turi širdį, gyvenimas tampa lengvesnis,“ – sako jis.