„Drąsiai.Dabar!“ laidos vedėja Augustė Varonenkė kalbina Akvilę Mažuolę – dirbtinio intelekto įrankių pritaikymo ekspertę skaitmeninėje rinkodaroje ir socialinių tinklų pardavimuose. Šis pokalbis – ne tik apie technologijas, bet ir apie žmogų, drąsą, vidinius lūžius ir tai, kaip savo ribas galima praplėsti greičiau, nei kada nors manėme įmanoma.

Akvilė atvirai pasakoja, kad dirbtinis intelektas jai tapo įrankiu, padėjusiu susikurti tvarką, ritmą ir struktūrą.

„Absoliučiai daug dalykų aš esu sustrategavusi su jo pagalba… ir jeigu jis sudaro planelį – aš jį vykdau.“

Dirbtinis intelektas jai padėjo sukurti sistemą, kurioje mintys įgauna kryptį, o idėjos – aiškų veiksmų planą. Tačiau kartu ji nuolat pabrėžia, kad technologijos yra tik dalis lygties. Didžiausią poveikį žmogui daro žmonės ir ryšiai.

Akvilė sako: „Pagrindas yra žmonės, ne dirbtinis intelektas. Tik žmogus gali duoti kryptį, energiją ir motyvaciją.“

Būtent žmonės padėjo jai patikėti savimi, suprasti, kad drąsa yra treniruojama savybė, o baimė – ne kliūtis, o ženklas, kad artėjama prie augimo taško.

Baimė kaip kelrodis: nuo vidinio chaoso iki asmeninės proveržio istorijos

Didžioji šio pokalbio tema – santykis su baime. Akvilė pasakoja, kad jos kelias niekada nebuvo lengvas ar patogus. Kiekvienas naujas žingsnis, kiekvienas projektas ir kiekvienas viešas pasirodymas kėlė įtampą.

Ji prisipažįsta: „Aš visą laiką bijojau kiekviename žingsnyje absoliučiai. Bet kai peršoki – įvyksta augimas. Tik per baimę.“

Ši mintis virsta laidos šerdimi. Baimė jai tapo signalų sistema, kuri rodo ne kur nereikia eiti, o kur eiti būtina. Tai riba, kurią peržengus atsiveria naujas požiūris į save ir pasaulį.

AI kaip mąstymo pratęsimas: strategijos, refleksija ir šaltas protas

Akvilė dalijasi, kad dirbtinis intelektas jai ne tik padeda planuoti kampanijas ar kurti turinį. Jis tapo ir savotišku vidiniu veidrodžiu.

Ji sako: „Esu naudojus, kad jis pasižiūrėtų, pamąstytų, kaip aš veikiu. Kad būtų šališkas ir pasakytų tiesmukai.“

Tai reiškia, kad AI atlieka savianalizės funkciją: padeda pažiūrėti į savo sprendimus kritiškai, be emocijų, be vidinių pasiteisinimų. Tokia refleksija leidžia pamatyti elgesio modelius, spragas, stipriąsias puses ir vietas, kuriose žmogus pats save stabdo. Ši dirbtinio intelekto funkcija, anot Akvilės, yra viena didžiausių ir dar mažai išnaudotų vertės formų.

Augimas socialiniuose tinkluose: kelias nuo abejonės iki drąsių žingsnių

Akvilė kalba ir apie savo augimą socialiniuose tinkluose. Tai buvo kelias, pilnas neužtikrintumo, savikritikos ir nuolatinio savęs menkinimo. Ji atvirai sako, kad niekada nesijautė pakankamai gera ar verta dėmesio. Tačiau būtent drąsūs veiksmai – žinutės žinomiems žmonėms, siūlymai bendradarbiauti, kvietimai vesti mokymus – atvėrė duris.

„Vakar vedžiau mokymus Nataliai Bunkei… niekada nebūčiau pagalvojusi, kad tai įvyks su manimi.“

Ši frazė puikiai atskleidžia, kad perėjimas į didesnę sceną dažnai prasideda nuo pirmo labai nedrąsaus žingsnio.

Žmonės, kurie mus sustiprina, ir atsakomybė prieš save

Nors Akvilė yra technologijų ekspertė, didžiausią įtaką jos karjerai turėjo ne AI, o aplinkiniai. Ji daug kalba apie palaikymą, mentorystę, atvirą grįžtamąjį ryšį ir apie tai, kaip stipriai gali pakeisti vienas žmogus, pasakęs „Tu gali“. Tačiau kartu ji pabrėžia atsakomybės temą.

„Mes galime padaryti tik tai, kad sąžiningai panaudotume visus įrankius… ir prieš save būtume pilnai atsakingi.“

Ši mintis tampa brandžia pozicija apie AI naudojimą šiandien ir ateityje.

Svajonės be lubų: nuo šiandienos žingsnių iki arenos

Pokalbis pasisuka ir į ateitį. Akvilė neslepia ambicijų ir noro kurti didelius projektus. Ji šypsodamasi sako:

„Pamąsčiau – o kodėl man kada nors nesurinkti Žalgirio arenos? Kodėl ne?“

Tai nėra tik svajonė. Tai jos požiūrio į gyvenimą išraiška: nelimituoti savęs, nebijoti galvoti plačiau ir leisti sau norėti daugiau.

Finalinė mintis: drąsa veikti dabar

Laidos pabaigoje Akvilė siunčia žinutę tiems, kurie vis dar neranda savyje ryžto:

„Paprastam žmogui pasiekti dabar – įmanoma viskas. Tik reikia paimti galimybes čia ir dabar.“

Ši laida – tai kvietimas pažvelgti į dirbtinį intelektą ne kaip į gąsdinančią jėgą, bet kaip į savo minčių pratęsimą. Ir kartu tai kvietimas pažvelgti į save iš naujo: drąsiau, plačiau, giliau.